Kepenys – tikras mūsų organizmo superherojus, atliekantis šimtus gyvybiškai svarbių funkcijų ir pasižymintis stulbinančiu gebėjimu atsinaujinti. Net jei prarandama ar pažeidžiama iki 75 proc. šio organo audinio, kepenys vis tiek gali atkurti savo pradinį dydį ir veiklą. Tačiau būtent ši ištvermė slepia didžiausią pavojų – dėl unikalių organo savybių kepenų skausmas pasireiškia labai vėlai, todėl apie gresiančią nelaimę dažnai sužinome tik tada, kai žala jau būna sunkiai atitaisoma.
Skausmas, kurį painiojame su nuovargiu
Didžiausias mitas, trukdantis laiku diagnozuoti ligas, yra įsitikinimas, kad sergančias kepenis turi stipriai skaudėti. Iš tiesų, pačios kepenys apskritai neturi skausmo receptorių.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pabrėžia, kad vadinamasis „kepenų skausmas“ kyla visai dėl kitos priežasties – dėl organą gaubiančios kapsulės tempimo, kai kepenys dėl uždegimo pradeda tinti.
„Kepenų skausmas dažniausiai jaučiamas kaip bukas, spaudžiantis diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku, viršutinėje dešinėje pilvo dalyje. Jis gali būti lengvas ir erzinantis arba stipresnis ir nuolatinis. Kai kuriais atvejais skausmas gali plisti į dešinį petį ar viršutinę nugaros dalį“, – perspėja medikė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad toks bukas ir nuolatinis skausmas lengvai ignoruojamas – žmonės jį dažnai supainioja su:
- Raumenų patempimu;
- Dujų kaupimusi žarnyne;
- Tarpšonkauliniu skausmu (neuralgija);
- Paprastu nuovargiu po ilgos darbo dienos.
Jei šis pojūtis kartojasi, būtina nustoti jį ignoruoti ir kreiptis į medikus, nes daugelis žmonių su tokiu diskomfortu gyvena mėnesius, leisdami ligai nevaržomai progresuoti.
Nematomi priešai: ką rodo kraujo tyrimai?
Kadangi simptomai atsiranda vėlai, vienintelis patikimas būdas užkirsti kelią nelaimėms – reguliarūs laboratoriniai tyrimai. Statistika rodo, kad padidėję kepenų fermentų (AST, ALT) rodikliai nustatomi net apie 8 proc. visos populiacijos.
„Procesas gali trukti daugelį metų, todėl žmogus ilgai nejaučia jokių pokyčių. Vis dėlto, jei kepenų pažeidimas nustatomas ankstyvoje stadijoje, jis dažnai gali būti sėkmingai gydomas. Dėl šios priežasties laboratoriniai tyrimai yra itin svarbūs – jie gali padėti pastebėti ligą dar prieš pasireiškiant simptomams“, – dėsto E. Marciuškienė.
Laboratorijoje vertinamas ne tik uždegimas, bet ir kepenų pajėgumas:
„Kepenų gebėjimas atlikti savo pagrindinę – sintezės – funkciją vertinamas pagal jų sugebėjimą gaminti albuminą ir nuo vitamino K priklausomus krešėjimo faktorius. Tai nustatoma atliekant protrombino laiką (PL/INR).
Šie tyrimai padeda diagnozuoti kepenų ligas, nustatyti kepenų uždegimą ar pažeidimą, stebėti ligos eigą bei įvertinti galimą vaistų šalutinį poveikį“, – pasakoja ekspertė.
Kodėl sutrinka kepenų veikla? (tai ne tik alkoholis)
Nors visuomenėje įprasta kepenų ligas sieti tik su alkoholio vartojimu, realybė kur kas sudėtingesnė. Kepenų fermentų padidėjimą gali lemti daugybė veiksnių, kuriuos įvertinti gali tik profesionalas, atlikęs išsamius tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, lipidų profilį, hepatitų žymenis ir kt.).
Jei vyrauja ALT padidėjimas, gydytoja E. Marciuškienė išskiria šias galimas priežastis:
- Ūminis ar lėtinis virusinis hepatitas (B ir C);
- Steatohepatitas (kepenų suriebėjimas);
- Išeminis hepatitas ar Budd–Chiari sindromas;
- Autoimuninis hepatitas;
- Vaistų ar toksinų sukeltas pažeidimas;
- Paveldimos ligos (hemochromatozė, Wilsono liga, celiakija).
Jei nustatomas AST padidėjimas, jis dažniau sietinas su alkoholiu, tačiau šis fermentas randamas ir širdies bei skeleto raumenyse. „Todėl jo padidėjimas gali būti susijęs su kitomis būklėmis, tokiomis kaip hemolizė, miopatijos, skydliaukės ligos ar net intensyvus fizinis krūvis“, – aiškina E. Marciuškienė.
Taip pat vertinama tulžies stazė (cholestazė), kuri išsivysto dėl tulžies latakų obstrukcijos ar kitų uždegimų. „Svarbu paminėti, kad kai kurie su cholestaze susiję laboratoriniai rodikliai gali padidėti ir dėl ne kepenų priežasčių, pavyzdžiui, kaulų ligų, nėštumo, lėtinio inkstų nepakankamumo ar stazinio širdies nepakankamumo“, – dėmesį atkreipia „Antėja“ specialistė.
Fibrozė – grėsmė, kurią galima sustabdyti
Viena pavojingiausių būklių yra kepenų fibrozė (randėjimas). Atliekant kraujo tyrimus, galima anksti įvertinti šią riziką pasitelkiant specialius indeksus, tokius kaip FIB-4 (vertinamas amžius, AST, ALT ir trombocitų kiekis).
| FIB-4 Indekso rezultatas | Gydytojų rekomendacija |
| Mažiau nei 1,3 | Pakartotiniai tyrimai po metų |
| Nuo 1,3 iki 3,25 | Rekomenduojamas tikslesnis ELF tyrimas |
| Daugiau nei 3,25 | Būtina skubi hepatologo konsultacija |
Nepriklausomai nuo to, kas sukėlė kepenų fermentų padidėjimą, medikų rekomendacija išlieka aiški: laiku koreguokite gyvenimo būdą. Svorio mažinimas, alkoholio atsisakymas ir savavališko vaistų (ypač paracetamolio ar ibuprofeno) vartojimo ribojimas yra patys paprasčiausi, bet efektyviausi žingsniai jūsų kepenų ilgaamžiškumui.
