Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuojamas neįprastas finansinis sujudimas – daliai gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pensijų pakopos, bankų sąskaitas papildė solidžios sumos. Remiantis statistika, iš kaupimo pasitraukusiam gyventojui vidutinė išmokėta suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų.
Natūraliai kyla didžiausia asmeninių finansų dilema: ką daryti su šiais pinigais? „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 18 proc. gyventojų lėšas planuoja investuoti, o beveik kas dešimtas – atiduoti bankui, padengiant turimus įsipareigojimus, iš kurių didžiausias paprastai yra būsto paskola. Visgi, pastebima tendencija, kad dalis pinigų tyliai „ištirpsta“ kasdieniam vartojimui.
Norint išvengti šios klaidos ir pinigus įdarbinti protingiausiai, „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė siūlo atvirai pažiūrėti į skaičius ir įvertinti tris pagrindinius scenarijus.
1 scenarijus: būsto paskolos išankstinis grąžinimas
Daugelis žmonių nemėgsta būti skolingi, todėl galimybė atsikratyti bent dalies finansinės naštos skamba viliojančiai. R. Narė pastebi, kad išankstinių grąžinimų užklausų skaičius pastaruoju metu išaugo kelis kartus.
Matematika. Jei gyventojas papildomai grąžina 5 000 eurų (kai bendra būsto paskola yra 100 tūkst. eurų, laikotarpis – 25 metai, o palūkanos – apie 3,8 proc.), per visą laikotarpį jis sutaupo apie 2 700 eurų palūkanų. Tai garantuota nauda.
Tačiau ekspertė įspėja apie paslėptą šio sprendimo kainą – prarastą likvidumą.
„Grąžinus paskolos dalį, pinigai iš esmės „užšaldomi“ būste – jų nebegalima lengvai panaudoti kitoms reikmėms. Jei vėliau prireiktų šių lėšų, gali tekti skolintis iš naujo, dažnai jau gerokai brangiau. Būsto paskola paprastai yra viena pigiausių skolinimosi formų rinkoje“, – atkreipia dėmesį R. Narė.
2 scenarijus: investavimas
Jei paskolos grąžinimas suteikia emocinę ramybę, tai investavimas yra tas variklis, kuris realiai augina jūsų turtą.
Matematika. Investuojant tą pačią 5 000 eurų sumą, esant apie 7 proc. vidutinei ilgalaikei grąžai, po 10 metų investicijos vertė galėtų siekti apie 9,8 tūkst. eurų. O jei pinigų neliesite 25 metus – suma išaugtų iki maždaug 27 000 eurų. Tai reiškia daugiau nei 22 tūkst. eurų grynojo uždarbio.
„Didžiausias investavimo efektas pasireiškia ilguoju laikotarpiu, kai pradeda veikti sudėtinių palūkanų efektas. Vis dėlto svarbu suprasti, kad investicijų vertė gali svyruoti, todėl tai nėra sprendimas tiems, kuriems svarbus stabilumas ar greitas pinigų prieinamumas“, – sako finansų ekspertė.
3 scenarijus: terminuoti indėliai
Tiems, kurie bijo akcijų rinkų svyravimų, bet nenori „užšaldyti“ pinigų būsto plytose, bankai siūlo saugų prieglobstį. Rinkoje fiksuojamas net 70 proc. padidėjęs susidomėjimas terminuotais indėliais.
Nors vidutinės palūkanos siekia apie 1,6 proc., atidžiau paieškojus rinkoje galima rasti pasiūlymų, siekiančių ir iki 5 proc.
„Indėliai išsiskiria tuo, kad suteikia didžiausią finansinį lankstumą – priklausomai nuo sąlygų, pinigus galima atsiimti anksčiau arba planuoti jų panaudojimą be didesnės rizikos. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori turėti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams“, – pažymi R. Narė.
Ką pasirinkti? 5 000 eurų įdarbinimo palyginimas
Kad sprendimą priimti būtų lengviau, štai greita ekspertės aptartų strategijų suvestinė:
| Strategija | Finansinis rezultatas (Ilgalaikis) | Rizikos lygis | Pinigų pasiekiamumas (likvidumas) |
| Būsto paskolos grąžinimas | Sutaupote ~2 700 € (nemokant palūkanų) | Nulinė (garantuota grąža) | Labai žemas (pinigai „užšąla“ būste) |
| Investavimas | Uždirbate ~22 000 € (esant 7 % grąžai) | Aukšta (rinkų svyravimai) | Vidutinis (galima parduoti, bet kaina gali būti kritusi) |
| Terminuotas indėlis | Apsauga nuo infliacijos (1,6 % – 5 % palūkanos) | Labai žema (apdrausta valstybės) | Aukštas (Galima nutraukti ir atsiimti lėšas) |
Galutinis sprendimas priklauso tik nuo jūsų psichologinio portreto ir gyvenimo būdo. Kaip apibendrina R. Narė:
„Daliai žmonių mažesni finansiniai įsipareigojimai suteikia didesnio saugumo ir kontrolės jausmą, net jei tai ne visada reiškia maksimalų finansinį rezultatą.
Kiti, priešingai, yra pasirengę prisiimti daugiau rizikos siekdami didesnės grąžos. Todėl svarbiausia pasirinkti sprendimą, kuris atitinka asmeninę situaciją ir finansinius tikslus.“
