Lietuvos gyventojų finansinė pagalvė pučiasi – naujausi duomenys rodo, kad šalies gyventojai bankuose laiko istorinę sumą. Tačiau ekspertai pastebi, kad pasyvus taupymas be investavimo ilguoju laikotarpiu gali tapti spąstais: pinigai kaupiasi, bet jų vertė dėl infliacijos tirpsta.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį į įdomų paradoksą: senus finansų valdymo mitus griauna ir pavyzdį vyresniesiems vis dažniau rodo 18–29 metų jaunuoliai.
Rekordiniai skaičiai: pinigų daug, bet jie „nedirba“
Lietuvos banko duomenys stulbina: 2025 m. lapkritį lietuviai bankų sąskaitose laikė daugiau nei 27 mlrd. eurų. Tai – beveik 3 mlrd. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
Nors taupymas yra sveikintinas įprotis, ekspertė įžvelgia riziką. Didžioji šių lėšų dalis tiesiog guli einamosiose sąskaitose ir nėra įdarbinta.
Vis dėlto, didžioji šių lėšų dalis nebuvo įdarbintos, tad ilgainiui gali nuvertėti“, – įspėja S. Strockytė-Varnė.
Jaunoji karta: taupymas jiems – ne tik kojinėje
Kas geriausiai rūpinasi savo finansine ateitimi? Tyrimai rodo, kad jaunoji karta (18–29 m.) finansus valdo drąsiau ir efektyviau nei jų tėvai.
„Jaunoji lietuvių karta taupo nuosekliau nei jų tėvai. 2025 metais atliktas SEB banko tyrimas parodė, kad santaupų turi apie 77 proc. apklaustų jaunuolių“, – duomenimis dalijasi ekspertė.
Pasak jos, jaunimui taupymas neatsiejamas nuo technologijų ir investavimo:
- Jie geriau išmano skirtingas investicines priemones.
- Dažniau bando investuoti naudodami programėles.
- Supranta, kad vien kaupti sąskaitoje neužtenka.
„Ankstyvas susipažinimas su finansų valdymo įrankiais padėjo užtikrinti, kad šiuolaikiniai jaunuoliai taupymą suvoktų kaip vieną pagrindinių uždavinių siekiant finansinės laisvės“, – pastebi S. Strockytė-Varnė.
Vakarų pamokos: kada vaikui duoti kortelę?
Finansinis raštingumas neatsiranda iš niekur. Prie jaunimo sėkmės smarkiai prisideda ir tėvai. Tyrimas rodo, kad apie 36 proc. tėvų pirmąją mokėjimo kortelę vaikui įteikia jau 7–10 metų amžiaus, o daugiau nei pusė su finansinėmis programėlėmis supažindina 11–14 metų paauglius.
Visgi, lyginant su Vakarų Europa (Vokietija, Prancūzija, Švedija), dar turime kur pasitempti. Ten taupymas ir turto kaupimas planuojamas kartomis.
„Svarbi šių šalių sėkmės dalis – nuoseklus požiūris į jaunuolių finansinį auklėjimą. Jose kultūriškai yra įprasta su vaikais daug kalbėti apie pinigus ir šeimos biudžetą, drauge planuoti šeimos ilgalaikius tikslus, leisti vaikams patiems planuoti nedidelius pirkinius“, – sako ekspertė.
Paveldimas ne tik turtas, bet ir žinios
Augant turtui, keičiasi ir požiūris į palikimą. SEB privačios bankininkystės klientų apklausa parodė, kad 57 proc. turtingų gyventojų jau yra apgalvoję turto perdavimo planus.
Tačiau S. Strockytė-Varnė pabrėžia esminį dalyką: sėkmingas taupymas ir turto išlaikymas priklauso ne tik nuo paliktų sumų, bet ir nuo žinių.
„Planuojant paveldėjimo klausimus svarbu prisiminti, kad šeimose svarbu perduoti ne tik patį turtą, bet ir tinkamą požiūrį į pinigus bei įgūdžius juos valdyti“, – teigia ji.
Ekspertė siūlo paprastą receptą: jaunuoliai tėvus gali supažindinti su išmaniais įrankiais, o tėvai vaikams gali perduoti vertybes.
