Būsto pirkimas neabejotinai yra vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Tačiau ar tikrai žinote, kiek iš tikrųjų kainuos jūsų naujieji namai? Neretai pirkėjai padaro kritinę klaidą: skaičiuojant būsimas išlaidas pirmiausia apsiribojama tik pradiniu įnašu ir mėnesine paskolos įmoka. Ekspertai įspėja – tai tik dalis visų kaštų, o laiku neįvertintos paslėptos išlaidos gali reikšmingai padidinti bendrą būsto kainą ir sukelti nemažai streso.
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė atkreipia dėmesį, kad būsto pirkimo procese svarbiausi sprendimai dažnai priimami dar prieš pasirenkant konkretų objektą – t. y., atidžiai planuojant biudžetą ir įsivertinant visas įmanomas išlaidas.
„Dažniausiai iššūkių kyla tada, kai ne visos išlaidos įtraukiamos į pradinį planą. Pasitaiko nemažai atvejų, kai klientai daugiausia dėmesio skiria mėnesinei įmokai, bet neįvertina viso sandorio masto. Vėliau tai tiesiog pradeda jaustis, tiek priimant finansinius sprendimus, tiek gyvenant naujuose namuose“, – sako R. Narė.
Pirmosios išlaidos smogia dar prieš pasirašant sutartį
Ekspertė pabrėžia tai, ką pirkėjai dažnai pamiršta: dar prieš sudarant sandorį susiduriama su privalomomis išlaidomis, kurios beveik niekada neįtraukiamos į pirminius skaičiavimus.
- Turto vertinimas. Šios procedūros reikalauja bankas, siekdamas nustatyti objektyvią būsto rinkos vertę. Nors ši paslauga paprastai kainuoja kelis šimtus eurų, be jos paskola apskritai negali būti suteikta.
- Notariniai veiksmai ir registravimas. Pirkimo–pardavimo sutarties tvirtinimas, nuosavybės teisės įregistravimas bei hipotekos registravimas. Visos šios išlaidos tenka pirkėjui ir turi būti padengiamos iš nuosavų, asmeninių lėšų.
Šiame etape svarbiausia ne pačios išlaidos, o jų laikas – didžioji dalis jų atsiranda dar iki sandorio užbaigimo ir turi būti apmokamos iš karto.
Jei jos neįvertinamos iš anksto, gali susidaryti situacija, kai turimų lėšų pakanka būstui, bet pritrūksta sandorio užbaigimui. Todėl rekomenduojama šias išlaidas numatyti dar planuojant biudžetą“, – įspėja R. Narė.
Iliuzija dėl palūkanų: kas iš tiesų lemia bendrą kainą?
Toliau vertinant būsto paskolą, pirkėjų akys dažniausiai krypsta tik į palūkanų normą. Tačiau banko atstovė primena, kad tai – tik dalis bendros paskolos kainos. Prie jos prisideda kiti mokesčiai, tokie kaip sutarties sudarymo ar administravimo kaštai, kurie turi tiesioginės įtakos galutinei jūsų sumokamai sumai.
Svarbu žiūrėti ne tik į palūkanas, bet ir vertinti visą paskolos kainą.
Tik taip galima objektyviai palyginti skirtingus pasiūlymus ir pasirinkti sprendimą, kuris yra tvarus ilguoju laikotarpiu, o ne tik patrauklus šiandien“, – teigia „Citadele“ banko ekspertė.
Ne mažiau svarbus ir sprendimas dėl palūkanų tipo. Dabartinė rinkos situacija skatina labai atidžiai vertinti pasirinkimą tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – tai kryžkelė, kurioje atsiduria kone kiekvienas pirkėjas.
„Kintamos palūkanos gali būti patrauklesnės trumpuoju laikotarpiu, tačiau jos tiesiogiai priklauso nuo rinkos pokyčių. Tuo metu fiksuotos palūkanos suteikia daugiau stabilumo ir leidžia tiksliau planuoti savo finansus ilgesniam laikotarpiui.
Sprendimas neturėtų būti priimamas vien pagal tai, kas šiuo metu pigiau – svarbu įvertinti savo pajamas, finansinius įsipareigojimus ir tai, kaip jaustumėtės pasikeitus palūkanų aplinkai“, – komentuoja R. Narė.
„Įrengimo spąstai“: išlaidos, kurios netikėtai išauga 30 proc.
Sėkmingai pasirašėte sutartį? Išlaidos čia anaiptol nesibaigia. Prie kasdienių kaštų prisidės būsto draudimas, nauji baldai ar buitinė technika. Tačiau didžiausias išbandymas laukia tų, kurie perka naujos statybos būstą su daline apdaila – įrengimo išlaidas būtina suplanuoti dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, nes jos sudarys reikšmingą bendros sumos dalį.
„Jei reikia, būsto paskola gali būti suteikiama ne tik būsto įsigijimui, bet ir jo įrengimui. Tačiau praktikoje dažnai matome, kad klientai linkę neįvertinti realių kaštų – planuoja, kad pakaks santaupų, tačiau galutinė įrengimo sąmata neretai išauga apie 30 proc.“, – atskleidžia R. Narė.
Nors dalis klientų iš pradžių nusprendžia nesiskolinti įrengimui, netrukus jie susiduria su karčia realybe ir grįžta į banką prašydami didinti paskolos sumą.
„Dažnai po 3–6 mėnesių paaiškėja, kad suplanuotų lėšų nepakanka. Tuomet tenka keisti paskolos sutartį, hipoteką, o tai reiškia papildomus kaštus. Todėl dažnu atveju racionaliau iš karto pasitvirtinti didesnę sumą būsto pirkimui ir įrengimui – jei jos neprireikia, nepanaudota dalis tiesiog lieka neišnaudota, o palūkanos mokamos tik nuo faktiškai panaudotos sumos“, – auksinę taisyklę pabrėžia ekspertė.
Apibendrindama banko atstovė primena: būsto įsigijimas neturėtų būti vertinamas tik kaip vienkartinis, greitas sandoris. Tai yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, reikalaujantis išsamaus pasiruošimo, šalto proto ir labai aiškaus savo finansinių galimybių suvokimo.
