Vėjas nurimo, langai nebedreba, o kieme mėtosi šakos ir lapų krūvos. Atrodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau dalis audros padarinių išryškėja ne iš karto: vanduo pro pažeistą stogą ar užsikimšusį lietvamzdį gali skverbtis dar kelias dienas. Todėl pirmoji ramesnė diena po audros – geriausias metas apeiti namus ir pažiūrėti, ar niekas nenukentėjo. Gera žinia ta, kad daugumą dalykų galima patikrinti patiems per valandą, be kopėčių ir be meistro.
Penktadienį per Lietuvą praūžė ciklonas „Felicia“. Pajūryje rytą vėjo gūsiai siekė 24–26 m/s, buvo prognozuojama iki 28–30 m/s, vėjas vartė medžius, apgadino automobilius, o Klaipėdos ir Kauno regionuose be elektros buvo likę apie 2,2 tūkst. ESO klientų. Net jei jūsų kiemas atrodo sveikas, kelias vietas verta apžiūrėti atidžiau.
Pirmiausia – saugumas
Neskubėkite į lauką vos aprimus. Draudimo bendrovės „If“ patarimuose pabrėžiama: palaukite, kol vėjas visiškai nurims ir išeiti ar grįžti į namus bus saugu. Pavieniai gūsiai gali nulaužti jau įskilusią šaką net tada, kai atrodo, kad audra baigėsi.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena dar vieną taisyklę – kol vėjas stiprus, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų ir lengvų konstrukcijų, nestatykite ten automobilio. Jei pamatėte nutrūkusį ar ant žemės nukritusį elektros laidą, nesiartinkite prie jo ir nedelsdami praneškite ESO, o pavojingoje situacijoje skambinkite 112. Žalos tvarkymą pradėkite tik tada, kai vėjas visiškai nurimo.
Rūsys ir techninės patalpos
Būtent čia audros padariniai dažniausiai lieka nepastebėti. „If“ pataria pirmiausia patikrinti rūsį ir technines patalpas: ar nepateko vandens, ar nesimato drėgmės dėmių ant sienų ir grindų. Vanduo rūsyje gali rodyti, kad netinkamai nuteka lietaus vanduo arba yra pamatų problemų.
Apžiūrėkite kampus, sienų sandūras su grindimis ir vietas prie vamzdžių įvadų. Jei ant grindų stovi dėžės ar sandėliuojami daiktai, pakelkite juos – po jais drėgmė išryškėja vėliausiai. Šlapią vietą verta pažymėti ir po dienos ar dviejų pažiūrėti dar kartą: jei dėmė didėja, vanduo vis dar kažkur skverbiasi.
Katilas ir vandens šildytuvas po elektros dingimo
Jei audros metu dingo elektra arba mirktelėjo šviesa, trumpai patikrinkite pagrindines namų sistemas. „If“ rekomenduoja apžiūrėti katilą, vandens šildytuvą ir kitą svarbiausią įrangą, ar nėra matomų pažeidimų ir ar ji neskleidžia neįprastų garsų. Tai ypač svarbu po įtampos šuolio.
Šildymo sezono pradžioje tai aktualu dvigubai: jei katilas po elektros dingimo nebeįsijungia, rodo klaidos kodą ar ūžia kitaip nei įprastai, geriau kviesti specialistą nei bandyti taisyti pačiam. Tas pats galioja išmaniems termostatams ir kitiems prietaisams, kurie po elektros pertrūkio galėjo prarasti nustatymus.
Stogas – žiūrėkite iš apačios
Kitas svarbus taškas – stogas. Apžiūrėkite jį, ar netrūksta čerpių, ar neatsilupo skarda, ar nepasislinko kraigo elementai. Net viena nupūsta čerpė per kitą liūtį gali tapti pratekėjimu, kurį pastebėsite tik ant palėpės lubų.
Saugiausia tai daryti nuo žemės: apeikite namą aplink, o detales apžiūrėkite pasididinę vaizdą telefono kamera. Ant šlapio stogo ir kol dar pučia vėjas lipti neverta. Jei turite palėpę, užlipkite ir pažiūrėkite iš vidaus – šviesos plyšiai ar drėgnos medienos dėmės parodys silpnas vietas geriau nei apžiūra iš lauko.
Lietvamzdžiai ir latakai
Audra nuplėšia ne tik lapus, bet ir smulkias šakeles, kurios dažniausiai nusėda latakuose. „If“ pataria patikrinti, ar latakai neužsikimšę ir ar vanduo gali laisvai nutekėti. Užsikimšęs latakas per kitą lietų perpildomas, vanduo bėga per kraštą tiesiai ant fasado ir prie pamatų.
Kaip saugiai išvalyti lietvamzdžius, išsamiai rašėme straipsnyje „Užsikimšę lietvamzdžiai per liūtį tampa rimta problema: kaip juos saugiai išvalyti“.
Vanduo prie pamatų
Po gausaus lietaus verta pažiūrėti, kur suteka vanduo aplink namą. Pasak „If“, žemė turėtų būti nuolaidi nuo namo, kad vanduo nesikauptų prie pamatų, o lietvamzdžiai – nukreipti taip, kad vanduo ištekėtų keli metrai nuo pastato.
Jei po audros prie sienos stovi balos arba matote išplautą žemę ties lietvamzdžio galu, tai ženklas, kad vanduo kaupiasi ne ten, kur reikia. Būtent tokios vietos ilgainiui virsta drėgmės problema rūsyje.
Langai ir durys
Smarkus vėjas su lietumi gerai parodo visus nesandarumus. Apžiūrėkite palanges ir angokraščius iš vidaus: ar neprasisunkė vandens, ar nėra drėgnų dėmių po langais. „If“ pataria tikrinti langų ir durų kraštus, keisti susidėvėjusias sandarinimo gumas, užtaisyti plyšius ir patikrinti lauko spynas, skląsčius bei langų mechanizmus – prisukti atsilaisvinusius varžtus.
Kiemas, tvora ir medžiai
Galiausiai apeikite sklypą. „If“ rekomenduoja apžiūrėti tvoras ir vartus, ar jų nepažeidė vėjas ar nukritusios šakos. Atkreipkite dėmesį ir į medžius: įskilusios, pakibusios ar pasvirusios šakos gali nukristi ir be audros, todėl jas verta pašalinti, kol jos nenukrito ant namo, automobilio ar elektros laidų. Didelių medžių ir šakų prie laidų patiems nepjaukite – tai darbas specialistams.
Daugiabutyje gyvenantiems verta apžiūrėti balkoną: ar nenukrito daiktai, ar neatsilaisvino gėlių dėžės ar kiti tvirtinimai. Pastebėję pažeistą bendrą stogą, fasadą ar laiptinės langus, praneškite namo administratoriui ar bendrijos pirmininkui.
Jei radote žalos
Jei turite būsto draudimą, prieš pradėdami tvarkytis nufotografuokite pažeidimus – nuotraukos padės aiškiau parodyti, kaip viskas atrodė iš karto po audros. „If“ atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, nuotolinių kamerų įrašai gali praversti pranešant apie įvykį draudikui. Konkrečią tvarką ir terminus geriausia pasitikslinti savo draudimo sutartyje ar paskambinus draudikui.
Ką padaryti prieš kitą audrą
Rudenį audros retai būna pavienės, todėl šiandieninę apžiūrą verta paversti pasiruošimu kitai. „If“ pataria:
- išvalyti latakus ir lietvamzdžius nuo lapų;
- pakeisti pažeistas čerpes ir užsandarinti plyšius;
- apgenėti nudžiūvusias ir pasvirusias šakas;
- įnešti arba pritvirtinti lauko baldus, grilius, batutus;
- naudoti įtampos apsaugas, o kompiuterius ar išmaniuosius šildymo valdiklius jungti per nepertraukiamo maitinimo šaltinį;
- patikrinti dūmų ir anglies monoksido jutiklius, pakeisti baterijas (autonominiai dūmų detektoriai būstuose privalomi nuo 2018 m. gegužės 1 d.);
- turėti pasiruošimo krepšį: ilgai negendančio maisto, vandens, žibintuvėlį, baterijas, išorinę bateriją telefonui, vaistinėlę ir radiją.
Dauguma šių darbų užtrunka vos kelias valandas, tačiau būtent jie lemia, ar kita audra paliks tik lapų krūvas kieme, ar ir sąskaitą už remontą.
D.U.K.: ką daryti po audros
Kokius audros padarinius galima pastebėti tik po kelių dienų?
Verta stebėti ne tik akivaizdžias balas, bet ir vos patamsėjusias lubų, sienų ar grindjuosčių vietas. Jei po 2–3 dienų atsiranda pelėsio kvapas, ima banguoti dažai ar laminatas, tai gali reikšti uždelstą drėgmės patekimą. Tokius požymius geriau fotografuoti iškart ir sekti, ar jie didėja.
Ar po elektros dingimo saugu valgyti šaldytuve buvusį maistą?
Jei elektra buvo dingusi ilgiau, pirmiausia tikrinkite ne kvapą, o temperatūrą ir produkto būklę. Greitai gendantį maistą, kuris ilgai buvo šiltame šaldytuve, saugiau išmesti, ypač mėsą, žuvį, pieno produktus ir paruoštus patiekalus. Šaldiklyje maistas dažniausiai saugesnis, jei jame dar yra ledo kristalų ir produktai nebuvo visiškai atitirpę.
Kada po audros būtina kviesti elektriką, net jei elektra veikia?
Specialisto reikėtų, jei jaučiate svilėsių kvapą, kaista rozetės, mirga apšvietimas, išmušinėja saugiklius arba drėgmė galėjo pasiekti elektros skydelį. Pavojinga ir tada, kai prietaisai po audros veikia neįprastai: ūžia, spragsi ar savaime išsijungia. Tokiais atvejais geriau atjungti įtartiną grandinę ir nelaukti, kol gedimas taps gaisro rizika.
Kaip laikinai apsaugoti vietą, per kurią gali bėgti vanduo?
Jei pažeidimas nedidelis ir jį galima pasiekti saugiai, laikinai padeda tvirta plėvelė, tentas ar vandeniui atspari juosta, bet tai nėra remontas. Svarbiausia nedaryti darbų ant šlapio stogo, kopėčių ar pučiant vėjui. Jei vieta aukštai arba pažeista stogo danga, saugiau kviesti meistrą, o viduje pastatyti indą ir apsaugoti baldus nuo lašėjimo.
Kodėl po audros verta patikrinti namų nuotraukas ir vaizdo įrašus?
Telefono galerijoje, lauko kamerose ar net automobilio registratoriuje gali būti užfiksuota, kada atsirado žala ir kokios sąlygos buvo tuo metu. Tai naudinga ne tik draudimui, bet ir meistrams, nes iš vaizdo kartais aišku, iš kurios pusės labiausiai gavo stogas, tvora ar fasadas. Įrašus verta išsisaugoti atskirai, kad jie nebūtų automatiškai ištrinti.
