Julianne Moore namai Niujorke – tai George’o Nakashimos kavos staliukas, Isamu Noguchi šviestuvai, Pierre’o Chapo stalas ir Louise Bourgeois kūriniai ant sienų. Tačiau kai „Oskaro“ laureatė vedė žurnalo „Architectural Digest“ komandą per savo naująjį butą Niujorke, virtuvėje ji ypač pasigyrė vienu daiktu – paprasta metaline lentyna indams iš IKEA.
Aktorė su vyru, režisieriumi Bartu Freundlichu, persikraustė į dviejų aukštų butą ant 1920-ųjų pastato stogo Grinvič Vilidže. Užaugus vaikams, pora nusprendė iškeisti didelį miesto namą į mažesnį butą, rašo „Architectural Digest“. Butą aktorė įrengė kartu su savo svainiu architektu Oliveriu Freundlichu – tai jau šeštas jų bendras projektas.
Taip pat skaitykite:
Lentyna, kurią aktorė susirinko pati
Namų ture, kurį AD paskelbė vaizdo įraše, Julianne Moore stabteli prie metalinės lentynos, pilnos indų.
„Šia lentyna labai didžiuojuosi, nes ji iš IKEA“, – sako aktorė. Ji pasakoja, kad virtuvėje trūko vietos daiktams laikyti, todėl reikėjo baldo, kuriame indai būtų po ranka. Iš pradžių galvojo apie užsakomąją lentyną, bet užtiko šią ir susirinko pati.
Pagalvojau – o Dieve, spalva tobula. Man patinka jos industrinis charakteris, ir ji, pasirodo, dera prie visko, – sako J. Moore.
Tai smėlio spalvos plieninė lentyna KOLBJÖRN, skirta naudoti ir viduje, ir lauke. Lietuvos IKEA parduotuvėje ji kainuoja 69 eurus.
Virtuvė be viršutinių spintelių
Kodėl prireikė atviros lentynos, paaiškina pati virtuvė. Ją supa originalūs plieniniais rėmais įrėminti langai su vaizdu į Niujorko panoramą, todėl viršutinių spintelių čia nėra.
„Virtuvėje nėra viršutinių spintelių, todėl įrengėme greta esantį sandėliuką“, – sako O. Freundlichas.
Šalia IKEA lentynos stovi naujai įsigytas prancūzų dizainerio Raoulio Guyso stalas, o aplink jį – prancūziškos XX a. vidurio kėdės. Kasdienis daiktas čia gyvena greta kolekcinio ir neatrodo atsitiktinis.
Daiktai, kurie keliauja kartu
Aktorė neslepia, kad dalį baldų ji vežasi iš namų į namus. „Valgomojo kėdes nusipirkau Paryžiuje 1995 metais, ir jos buvo kiekvienuose mano namuose nuo tada“, – pasakoja ji. Virš virtuvės stalo kabantis suomių dizainerio Paavo Tynello šviestuvas taip pat atkeliavo iš ankstesnių namų, o jo gaubtai pasiūti iš audinio, kuris anksčiau kabėjo kaip užuolaidos.
Pasak J. Moore, jos skonis nuoseklus, nors ir keitėsi. „Man patinka modernizmas. Bet šis butas – prieškarinis, ir į tai reikia atsižvelgti. Jis nėra mažas, bet ir nėra didžiulis, todėl medžiagos ir sprendimai tampa dar svarbesni“, – sako aktorė.
Butas, kurį ji seniai stebėjo
Šį butą aktorė buvo pastebėjusi gerokai anksčiau, nei jis buvo parduodamas. „Visada norėjau šio buto. Pastebėjau jį vaikštinėdama“, – prisipažįsta ji. Pastatas 1920-aisiais statytas kaip gyvenamasis viešbutis, todėl dauguma butų jame – studijos ar vieno kambario. Pasak Moore, čia gyvena labai įvairūs žmonės: ir jaunimas mažuose butuose, ir senbuviai, gyvenantys daugelį metų.
Iš kiekvieno lango matyti vandens bokštai, dekoratyvinis mūras, arkos ir stogų sodai, o erdvios terasos padėjo lengviau atsisveikinti su ankstesnių namų sodu.
Kodėl beveik nieko negriovė
Buto atnaujinimas truko aštuonis mėnesius, tačiau didelių pokyčių nebuvo. „Moteris, kuri čia gyveno 20 metų, turėjo nepriekaištingą skonį, o butas buvo puikiai prižiūrėtas. Dauguma mūsų pakeitimų buvo kosmetiniai“, – pasakoja aktorė.
„Gudrybė buvo padaryti butą funkcionalų, bet neprarasti jo magijos“, – sako O. Freundlichas. Išplanavimo jie nekeitė, tačiau gerokai „redagavo“: sumažino raštų, supaprastino ir pridėjo vietos daiktams.
Net abejonių kėlusias detales nuspręsta išsaugoti. Bibliotekos knygų lentynos buvo nulakuotos rusvai pilka spalva – svarstė jas išmontuoti, bet galiausiai nusprendė prie jų prisitaikyti. Svetainės židiniui aktorė norėjo skulptūriško, išraiškingo sprendimo, tačiau toks galėjo nustelbti erdvę, todėl pasirinktas geometriškas, švelniai apdirbtas marmuras. Jį dabar puošia ir pačios aktorės išlieti bronziniai objektai.
„Čia jaučiuosi labai ramiai, – sako J. Moore. – Norėjau jausti istoriją, laiką, visus žmones, kurie gyveno čia prieš mus. Mes tik praeiname pro šalį. Tokia yra Niujorko magija.“
Ką iš Julianne Moore namų galima pritaikyti savo namuose
1. Atvira lentyna ten, kur neįmanomos spintelės. Jei virš stalviršio yra langas ar tiesiog norisi daugiau erdvės, pastatoma lentyna atstoja viršutines spinteles, o kasdien naudojami indai lieka po ranka.
2. Pigus daiktas tarp brangių – jei dera spalva ir medžiaga. Moore lentyną išsirinko dėl spalvos ir industrinio charakterio, ne dėl prekės ženklo. Paprastas baldas neatrodo atsitiktinai, kai jo medžiaga ar atspalvis kartoja tai, kas interjere jau yra – šiuo atveju metalinius langų rėmus.
3. Mėgstamas daiktas – naujame vaidmenyje. Užuolaidų audinys, virtęs šviestuvo gaubtais, ir daugiau nei 30 metų kraustomos kėdės rodo, kad nauji namai nebūtinai reiškia viską naujai.
4. Prieš griaudami – pabandykite prisitaikyti. Lentynos, kurias norėjosi išmontuoti, liko bibliotekoje ir tapo jos charakteriu. Kartais paprasčiau ir įdomiau pritaikyti interjerą prie esamos detalės, nei ją keisti.
5. Mastelis svarbiau už efektą. Itin išraiškingas židinys būtų užgožęs erdvę, todėl pasirinktas santūresnis sprendimas. Kuo kuklesnė erdvė, tuo labiau verta pasverti, ar ryški detalė jos neperkraus.
***
Julianne Moore namuose kolekciniai baldai, trisdešimties metų senumo kėdės ir lentyna už 69 eurus sugyvena todėl, kad kiekvienas daiktas atsirado ne dėl kainos ar mados, o todėl, kad šeimininkei jis patiko ir buvo reikalingas. Tai bene paprasčiausia ir vertingiausia pamoka, kurią galima parsinešti į savo namus.
