Ištraukėte megztinį iš skalbyklės, o rankovės baigiasi vos ne ties alkūnėmis, nugara sutrumpėjo, o pats audinys atrodo tankesnis ir standesnis nei anksčiau? Susitraukęs megztinis nebūtinai reiškia, kad mėgstamą drabužį teks išmesti. Jei vilna nėra visiškai suvelta, ją dažnai galima atpalaiduoti ir atsargiai ištempti.
Atvėsus orams iš spintų traukiami storesni megztiniai, o prieš dėvėdami daugelis juos išskalbia. Būtent tada ir nutinka dažniausia klaida – per šiltas vanduo, per stiprus sukimas ar džiovyklė. Rezultatas pastebimas tik tada, kai drabužis jau išdžiūvęs ir nebeužsimauna.
Kodėl vilna skalbiant susitraukia?
Vilnos pluoštas nėra lygus – jo paviršius padengtas smulkiais žvyneliais. Kai drabužį vienu metu veikia šiluma, drėgmė ir trynimas, pluoštai susipina, susikabina žvyneliais ir susispaudžia vienas prie kito. Būtent tai aiškinama namų priežiūros patarimų svetainėje „Cleanipedia“. Ten taip pat pažymima, kad šlapias vilnos pluoštas išbrinksta, o džiūdamas vėl susitraukia, todėl karštas skalbimas susitraukimą tik paspartina.
Kuo ilgiau ir intensyviau taip skalbiama, tuo tankesnis tampa audinys. Lengvai susitraukusį megztinį dar galima bandyti atpalaiduoti, o stipriai suveltėjusiam, į veltinį panašiam audiniui atgauti pirminį dydį būna gerokai sunkiau.
Pirmas žingsnis – įvertinkite drabužio būklę
Prieš imdamiesi gelbėjimo, apžiūrėkite megztinį. Jei jis tik sutrumpėjo ir susiaurėjo, o mezgimo akutės dar matomos, šansų yra daugiau. Jei paviršius tapo storas, tankus, akučių beveik nebesimato, o audinys primena veltinį, tikėtis pirminio dydžio būtų nerealu.
Taip pat pasitikrinkite etiketę: kiek procentų vilnos yra drabužyje ir ką rekomenduoja gamintojas. Mišinio megztinis (pavyzdžiui, vilnos su sintetiniu pluoštu) gali reaguoti kitaip nei grynos vilnos drabužis. Jei etiketė nusitrynusi, rinkitės švelniausią būdą – drungną vandenį ir jokio karščio.
Būdas su audinių minkštikliu
„Cleanipedia“ pirmiausia siūlo pluoštą atpalaiduoti audinių minkštikliu. Svarbu: kalbama būtent apie skalbinių minkštiklį, ne apie plaukų kondicionierių.
- Į kriauklę ar dubenį, į kurį drabužis tilptų laisvai, pripilkite šilto vandens ir įmaišykite apie du valgomuosius šaukštus audinių minkštiklio (tiek rekomenduojama įprasto dydžio kriauklei).
- Panardinkite megztinį ir palikite mirkti 15 minučių.
- Ištraukite ir švelniai išspauskite vandenį rankšluosčiu. Drabužio negręžkite.
- Paguldykite jį ant sauso rankšluosčio ir atsargiai rankomis ištempkite iki norimo dydžio ir formos.
- Palikite džiūti paguldytą ir maždaug kas valandą patikrinkite. Jei matote, kad audinys vėl traukiasi, dar kartą švelniai jį patempkite.
Ištempti verta ne vienu ypu, o palaipsniui: pirmiausia ilgį, tada plotį, galiausiai rankoves. Taip mažesnė rizika, kad viena vieta išsitemps labiau už kitas.
Alternatyva – druskos vonelė
Antrasis „Cleanipedia“ aprašomas būdas – druska. Jam reikia daugiau laiko, bet jis gali praversti, jei minkštiklio namuose neturite.
- Kriauklę ar vonelę pripildykite drungno vandens. Karšto vandens nenaudokite – jis pluoštą gali sutraukti dar labiau.
- Įberkite vieną valgomąjį šaukštą druskos kiekvienam vandens litrui ir pamaišykite ranka, kad druska tolygiai pasiskirstytų.
- Panardinkite drabužį ir mirkykite bent 30 minučių. Pasak šaltinio, ilgiau – dar geriau, nes pluoštas spėja labiau atsipalaiduoti.
- Iškėlę švelniai išspauskite vandenį ir paguldykite drabužį ant švaraus rankšluosčio.
- Atsargiai traukite į formą, bet be jėgos – per stipriai tempiant pluoštą galima pažeisti. Drabužis turi būti drėgnas, bet nevarvėti.
- Džiovinkite paguldytą ir džiūstant vis pataisykite formą. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki visos paros.
O kaip actas?
Internete dažnai patariama susitraukusį megztinį mirkyti acto ir vandens tirpale. „Cleanipedia“ šį būdą taip pat mini: anot šaltinio, actas atpalaiduoja pluoštą, todėl drabužis gali šiek tiek išsiplėsti. Vilnai jis nekenkia, tačiau būkite pasiruošę, kad kvapas gali išlikti, kol drabužis visiškai išdžius.
Tikslių proporcijų šaltinis acto būdui nepateikia, todėl, jei turite minkštiklio ar druskos, patogiau rinktis vieną iš aukščiau aprašytų, išsamiau paaiškintų būdų. Kad ir kurį pasirinktumėte, toliau viskas vyksta taip pat: švelnus vandens išspaudimas, tolygus tempimas ir lėtas džiovinimas paguldžius.
Kaip ištempti ir neperlenkti lazdos
Tempimas – svarbiausias, bet ir rizikingiausias etapas. Šlapia vilna tampa sunkesnė ir minkštesnė, todėl ją lengva perlenkti: vienoje vietoje išsitemps per daug, kitoje liks banguota.
Praktiškai patogu turėti kitą panašaus dydžio megztinį ir pasidėti jį šalia kaip orientyrą. Tempkite tolygiai, iš visų pusių, ir nepamirškite pečių linijos, apykaklės bei rankogalių. Nekabinkite šlapio megztinio ant pakabos ir nesegiokite skalbinių segtukais – drėgnas audinys nuo savo svorio išsitemps netolygiai ir liks žymės.
Ko nedaryti džiovinant
Kai drabužis džiūsta lėtai, kyla pagunda jį paskubinti. To daryti nereikėtų. Šaltinyje pabrėžiama: drėgną vilną laikykite toliau nuo radiatorių ir tiesioginių saulės spindulių, nes karštis gali sutraukti ją dar labiau. Lygiai taip pat nedėkite atgaivinto megztinio į džiovyklę – šiluma ir vartymas yra būtent tai, kas vilną ir sutraukia. Ne veltui daugelio vilnonių drabužių etiketėse nurodoma, kad jų džiovinti džiovyklėje negalima.
Šildymo sezono pradžioje patogiausia vieta atrodo ant radiatoriaus ar šalia jo, bet geriau rinktis džiovyklės groteles ar stalą kambario temperatūroje. Rankšluostį, ant kurio guli megztinis, sušlapusį pakeiskite sausu – taip drabužis džius tolygiau.
Kada verta sustoti
„Išgrąžinti susitraukusius drabužius niekada nepavyksta garantuotai tobulai, bet pabandyti verta“, – rašoma „Cleanipedia“. Būtent taip ir reikėtų vertinti rezultatą.
Jei po vieno bandymo megztinis atgavo tik dalį dydžio, procedūrą galima pakartoti. Tačiau jei audinys jau suveltėjęs ir nebesitempia, nekankinkite jo – per stiprus tempimas pluoštą tik pažeis. Brangų ar ypač vertingą drabužį geriau parodyti vilnos priežiūrą išmanančiai valyklai: jai pasakykite, kad drabužis jau susitraukė, ir parodykite etiketę.
Kaip to išvengti kitą kartą
Lengviausia megztinį išsaugoti dar prieš skalbimą. „Cleanipedia“ pateikia kelias paprastas taisykles:
- Visada perskaitykite priežiūros etiketę – tai galioja megztiniams, kepurėms ir kojinėms.
- Skalbkite vėsiu vandeniu su švelnia, vilnai tinkama priemone ir be stipraus trynimo.
- Į skalbimą galima įpilti šiek tiek acto: šaltinyje, remiantis moksliniu tyrimu, aiškinama, kad vilna jautri pH, o per šarminė terpė pluoštą sutankina.
- Vandenį išspauskite švelniai, negręžkite.
- Džiovinkite paguldytą ant rankšluosčio, toliau nuo radiatorių ir saulės.
- Raukšles lyginkite garais arba lygintuvu žemoje temperatūroje.
- Laikykite vėsioje, sausoje ir vėdinamoje vietoje, geriau sulankstytus nei pakabintus.
Susitraukęs vilnonis megztinis dažniausiai nėra beviltiškas, tačiau jo gelbėjimas reikalauja kantrybės: atpalaiduoti pluoštą, tolygiai ištempti ir leisti lėtai išdžiūti be karščio. O jei rezultatas netobulas, tai bus svarbiausia pamoka kitam skalbimui – vėsus vanduo ir džiovinimas paguldžius išsaugo megztinį žymiai geriau nei bet koks gelbėjimo triukas.
Susitraukęs vilnonis megztinis, ištemptas ant rankšluosčio džiūti paguldytas
