Būsto pirkimas neabejotinai yra vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Tačiau ar tikrai žinote, kiek iš tikrųjų kainuos jūsų naujieji namai? Neretai pirkėjai padaro kritinę klaidą: skaičiuojant būsimas išlaidas pirmiausia apsiribojama tik pradiniu įnašu ir mėnesine paskolos įmoka. Ekspertai įspėja – tai tik dalis visų kaštų, o laiku neįvertintos paslėptos išlaidos gali reikšmingai padidinti bendrą būsto kainą ir sukelti nemažai streso.
Finansai
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuojamas neįprastas finansinis sujudimas – daliai gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pensijų pakopos, bankų sąskaitas papildė solidžios sumos. Remiantis statistika, iš kaupimo pasitraukusiam gyventojui vidutinė išmokėta suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų.
Pensijų reformos fone tūkstančiai gyventojų svarsto tą patį klausimą: ar verta dabar pasiimti sukauptus pinigus? Nors antra pensijų pakopa šiuo metu išgyvena pokyčius, o pasitraukimo galimybė atrodo viliojanti, finansų ekspertai įspėja neskubėti. Pasirodo, skubotas sprendimas gali kainuoti tūkstančius eurų, o pinigų išmokėjimo tvarka nėra tokia paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja.
Jei pastarosiomis dienomis tikrindami pašto dėžutę ar elektroninę bankininkystę pajutote nerimą – jūs ne vieni. Atkeliaujančios sąskaitos už komunalines paslaugas šįkart gali priversti prisėsti. Energetikos ekspertai patvirtina liūdną faktą: sausis buvo rekordiškai brangus, o vidutinė elektros kaina biržoje, lyginant su gruodžiu, šovė į viršų net 81 proc.
Lietuvos gyventojų finansinė pagalvė pučiasi – naujausi duomenys rodo, kad šalies gyventojai bankuose laiko istorinę sumą. Tačiau ekspertai pastebi, kad pasyvus taupymas be investavimo ilguoju laikotarpiu gali tapti spąstais: pinigai kaupiasi, bet jų vertė dėl infliacijos tirpsta.
Naujieji metai daugeliui tampa simboline riba, kai iš naujo peržiūrime savo tikslus ir pažadus sau. Daugiau judėti, sveikiau maitintis, skirti laiko poilsiui. Vis dažniau šiame sąraše atsiranda ir finansai. Ne kaip trumpalaikė ambicija, o kaip ilgalaikis siekis, kuris telpa į vieną, bet svarbų tikslą – finansinę laisvę.
Besibaigiant finansinių pokyčių nestokojusiems 2025-iesiems tikslinga įvertinti, kokias pamokas verta išmokti planuojant namų ūkių finansus 2026 metais. Nors rinkų prognozės sparčiai keičiasi, ekspertai teigia – svarbu toliau kaupti finansinę „pagalvę“, domėtis galimybėmis sumažinti turimų įsipareigojimų naštą, o ketinantiems skolintis neverta tikėtis sparčios palūkanų kreivės mažėjimo.
Dar visai neseniai saulės elektrinės buvo vertinamos tik kaip būdas sutaupyti elektros sąskaitoms, tačiau šiandien jos vis dažniau tampa investicija, kuri generuoja pelną, kuria įmonės reputaciją ir net atveria naujas rinkas.
2025 m. Lietuvos gyventojai į nekilnojamąjį turtą (NT) investavo daugiausia per pastaruosius penkerius metus – daugelis tikisi senatvėje pragyventi iš nuomos ar turto vertės augimo. Tačiau kiti toliau renkasi kaupti pensijų fonduose. Kuo skiriasi šie pasirinkimai ir kuris sprendimas patikimesnis, pasakoja „Luminor investicijų valdymo” vadovė Loreta Načajienė.
Visuomenei atsisakant žalingų įpročių, tabako investuotojams jau teko gerokai nukentėti. O vis didesniam kiekiui žmonių atsisakant alkoholinių gėrimų, tokia pati grėsmė iškilo ir alkoholio akcijų investuotojams. Ar alkoholis taps naujuoju tabaku?
Peržvelgus 2025 m. „Forbes“ turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą, galime pastebėti kone garsiausio visų laikų investuotojo vardą – Warreno Buffetto. Jo sėkmė – ne atsitiktinumas, o ilgalaikio taupymo, nuoseklaus kapitalo kaupimo ir išskirtinės investavimo disciplinos rezultatas. Apie šio investuotojo pamokas kiekvienam iš mūsų pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.
Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais.















