Visuomenei atsisakant žalingų įpročių, tabako investuotojams jau teko gerokai nukentėti. O vis didesniam kiekiui žmonių atsisakant alkoholinių gėrimų, tokia pati grėsmė iškilo ir alkoholio akcijų investuotojams. Ar alkoholis taps naujuoju tabaku?
Finansai
Nuo A iki Z
Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus.
Lietuvos dėmesį prikausčiusioje Vilniaus Arkikatedros lobio istorijoje vienas įdomiausių klausimų – kiek šiandien kainuotų auksinė Barboros Radvilaitės karūna? Auksas – vertybė, išlaikiusi savo reikšmę per amžius, todėl visada buvo patraukli investicija. Šiaulių banko ekspertė atskleidžia, kad žengiant į 2025-uosius aukso vertė yra rekordinėse aukštumose.
Nors Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai apibrėžia kreditingumo vertinimo procesą, visuomenėje vis dar apstu įvairių mitų apie skolinimąsi. Ar tikrai refinansuojantis paskolą krenta kredito reitingas, o savarankiškai dirbantys gauti paskolos neturi šansų?
Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais.
Grąžinti būsto paskolą anksčiau gali atrodyti finansiškai atsakingas žingsnis, tačiau ne visada yra naudingiausias. Priklausomai nuo palūkanų normos, paskolos likučio, investavimo galimybių ir asmeninių finansų, kartais verta turimus pinigus nukreipti kitur. Kada grąžinti paskolą anksčiau, o kada geriau pinigus investuoti, aiškina „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Kylant gyventojų perkamajai galiai, auga lietuvių išleidžiama pinigų suma užsienio šalyse. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turistų išlaidų užsienyje slankusis keturių ketvirčių vidurkis siekė rekordines aukštumas – 281 mln. eurų, 5,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Greitas tempas, vartotojiška kultūra ir dėmesio nekoncentravimas – visos šios XXI amžiaus savybės gali būti priskiriamos prie priežasčių, kodėl šiandien taip dažnai sugadinami ir išmetami daiktai. Nesaugome ne tik marškinėlių ar naujų džinsų, bet ir mobiliųjų telefonų, dviračių ar net namų sienų. Draudikai kasmet fiksuoja vis daugiau smulkių žalų, nutinkančių dėl neatsargumo ar tiesiog aplaidaus elgesio. Nors ir gyvename laikais, kai beveik visus daiktus galima greitai pakeisti naujais, žmonės neskuba bėgti į parduotuves ieškoti pakaitalo, o dažnai kreipiasi į draudikus. Tačiau ar visos smulkios žalos yra draudžiamieji įvykiai, o gal dalis iš jų yra tiesiog nusidėvėjimas?
Kaip skelbia naujausia Europos Centrinio banko apklausa, galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais tebėra labai svarbi 62 proc. Euro zonos gyventojų. Šis skaičius paaugo dviem procentiniais punktais nuo ankstesnės 2022 metais atliktos apklausos. Tai, kad gyventojams iki šiol yra aktualus atsiskaitymas grynaisiais, patvirtina ir išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ Savitarnos kasų produkto direktorius Povilas Kepalavičius.
Nors vidutinė būsto paskolų palūkanų marža šiuo metu siekia apie 1,6 proc., beveik pusės paskolų turėtojų sutartyse užfiksuota marža viršija 2 procentus. Tai parodė rugsėjį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Šio tyrimo duomenimis, daugiau nei 10 proc. būsto paskolų turėtojų apskritai nežino, kokia yra jų sutartyje nustatyta banko taikoma palūkanų marža.
Kas antras Baltijos šalių gyventojas jaučia stipriai išaugusias mėnesio išlaidas maistui ir gali sau leisti mažiau, nei anksčiau, rodo „Citadele“ banko inicijuota apklausa. Kad sumažintų savo išlaidas, gyventojai labiausiai kliaunasi akcijomis, perka būtiniausius maisto produktus, daugiau gamina namuose. Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, maisto kainos lieka istoriškai aukštos, todėl siekiant sumažinti naštą gyventojams, reikia kompleksinių sprendimų.
Savarankiškai dirbantys gyventojai, deklaruodami pajamas, nuo uždirbtų pajamų turi sumokėti ir įmokas „Sodrai“. Mokėtinas sumas bei informaciją, kaip sumokėti įmokas arba kreiptis dėl jų atidėjimo, gyventojai matys asmeninėse „Sodros“ paskyrose.
