Pensijų reformos fone tūkstančiai gyventojų svarsto tą patį klausimą: ar verta dabar pasiimti sukauptus pinigus? Nors antra pensijų pakopa šiuo metu išgyvena pokyčius, o pasitraukimo galimybė atrodo viliojanti, finansų ekspertai įspėja neskubėti. Pasirodo, skubotas sprendimas gali kainuoti tūkstančius eurų, o pinigų išmokėjimo tvarka nėra tokia paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja.
„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė atsako į 5 karščiausius klausimus, kurie šiandien neduoda ramybės kaupiantiesiems.
1. Ar yra skirtumas, kada nutraukti kaupimą?
Daugelis skuba nutraukti sutartis dabar, bijodami, kad vėliau sąlygos pasikeis. Tačiau I. Pigagienė ramina: apsisprendimui skirtas pereinamasis laikotarpis iki 2027 m. pabaigos. Skubėti nėra jokios būtinybės, o delsti – finansiškai naudinga.
„Valstybės dalyviui skiriama paskata per šį dviejų metų laikotarpį sudarys daugiau nei 800 eurų. Tačiau tai ne viskas. Jei finansų rinkų situacija išliktų panaši, pridėjus įmokas ir investicinį prieaugį, sukaupta suma gali augti dar sparčiau.
Vidutinį atlyginimą gaunančio ir nuo pradžių kaupiančio žmogaus turtas per šiuos du metus galėtų padidėti daugiau nei 3700 eurų. Tai tikrai reikšminga suma, dėl kurios verta gerai apgalvoti ir galbūt atidėti sprendimą nutraukti kaupimą“, – skaičiuoja ekspertė.
2. Kada realiai gausiu pinigus?
Tai vienas dažniausių nusivylimų. Pateikus prašymą, pinigai į sąskaitą neįkrenta kitą dieną. Lėšos išmokamos tik pasibaigus einamajam metų ketvirčiui.
Pavyzdys. Jei prašymą pateiksite 2026 m. sausį, pinigus gausite tik iki balandžio 15 d.
Svarbu žinoti. Iki ketvirčio pabaigos jūsų pinigai ir toliau investuojami. Pasak I. Pigagienės, toks modelis leidžia išvengti chaoso ir užtikrina lygybę.
„Žmonėms svarbu suprasti, kad iki ketvirčio pabaigos jų lėšos lieka rinkose, todėl galutinė išmokama suma priklauso nuo finansų rinkų pokyčių.
Jei rinkos krenta, ketvirčio pabaigoje sukaupta suma gali būti mažesnė nei sprendimo priėmimo dieną, tačiau augančių rinkų atveju rezultatas gali būti ir palankesnis“, – teigia I. Pigagienė.
3. Ar bus galima sugrįžti?
Skirtingai nei Estijoje, kur pasitraukus durys užsidaro 10-čiai metų, Lietuvoje sistema lankstesnė. Nutraukus kaupimą, vėliau bus galima vėl pradėti kaupti. Tačiau yra „kabliukas“: prieš išmokant lėšas, valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta taškais (apskaitos vienetais).
„Todėl prieš nutraukiant kaupimą, reikėtų apsvarstyti ir kitas galimybes – pavyzdžiui, ketvirtadalio sukauptų lėšų atsiėmimą. Tuomet likusios lėšos ir toliau kaupiamos bei gali būti paveldimos“, – paaiškina specialistė.
4. O jei užklups sunki liga?
Nuo 2026 m. įsigaliojo svarbus palengvinimas. Susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis (sunki liga, paliatyvioji pagalba, netekta 70 proc. ar daugiau darbingumo), pinigus galima atsiimti bet kada – net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2027 m.
„Pensijų bendrovės šiais atvejais nevertina pačios situacijos – sprendimai priimami tik pagal oficialią informaciją, kurią pateikia valstybės institucijos“, – pažymi I. Pigagienė.
5. Ką daryti, jei visgi nusprendžiau trauktis?
Jei sprendimas galutinis, ekspertė primena: vien „Sodros“ pensijos oriai senatvei nepakaks. Norint pasiekti rekomenduojamą 70–80 proc. pajamų lygį senatvėje, būtina kaupti papildomai.
„Jeigu pasirenkame nekaupti II pensijų pakopoje, turime daugiau skirti kaupimui per III pakopą, kuri pasižymi lankstumu ir galime rinktis, kokio dydžio įmokas skirti, kokį laikotarpį kaupti ir pan.“, – pataria I. Pigagienė.
Pasak ekspertės, svarbiausia – neskubėti priimti sprendimo. Sprendimus dėl pensijų kaupimo galima priimti ne tik dabar, bet ir iki 2027 metų pabaigos. Rekomenduojama palyginti įvairius scenarijus ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, kurios gali reikšmingai paveikti kiekvieno finansinę ateitį.
