Artėjant šildymo sezonui, dauguma lietuvių su nerimu žvelgia į pašto dėžutes ir ieško būdų, kaip sumažinti būsimas sąskaitas. Nors pastangų įdedame daug, dažnai jos nukreipiamos ne ta linkme. Naujausia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kad net 92 proc. gyventojų stengiasi taupyti energiją bent kartais. Tačiau energijos taupymas namuose dažnai prasideda ne ten, kur reikia – mes tiesiog nematome tikrųjų „pinigų rijikų“.
Nemaža dalis gyventojų susiduria su dilema – tik trečdalis apklaustųjų teigia turintys pakankamai lėšų investuoti į brangius, ilgalaikius taupymo sprendimus, tokius kaip saulės elektrinės ar šilumos siurbliai. Ką daryti visiems kitiems? Pasak ekspertų, atsakymas slypi ne brangiose technologijose, o teisingame savo namų erdvių įvertinime.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro l. e. p. vadovė Agnė Stonienė pastebi, kad viena didžiausių gyventojų daromų klaidų yra neproporcingas dėmesys smulkiems taupymams, kurie galutinei sąskaitai beveik neturi jokios apčiuopiamos įtakos.
Pavyzdžiui, žmogus gali kruopščiai po kiekvieno įkrovimo ištraukti telefono kroviklį iš elektros lizdo, tačiau tame pačiame kambaryje laikyti atvirą langą ir maksimaliai atsuktą radiatorių arba visiškai neefektyviai naudoti galingą buitinę techniką.
Užuot sukus galvą, kokį dar smulkų prietaisą išjungti, ekspertė pataria atlikti savotišką namų auditą ir pereiti per kambarius, kuriuose suvartojama daugiausia energijos. Būtent čia, pakeitus vos kelis įpročius, galima sutaupyti šimtus eurų per metus, visiškai neaukojant savo gyvenimo komforto.
Miegamasis ir svetainė: nematomas šilumos švaistymas
Nenuostabu, kad mūsų klimato zonoje daugiausia energijos namuose sunaudojama būtent patalpų šildymui. Svetainė ir miegamasis yra tos erdvės, kuriose praleidžiame daugiausia laiko, todėl čia padarytos klaidos kainuoja brangiausiai.
Lietuvių namuose vis dar gajus įsitikinimas, kad taupiausia yra visada palaikyti vienodą, aukštą temperatūrą – net ir naktį arba tuomet, kai visi šeimos nariai išvykę į darbą ar mokyklą. Kita dažna problema – tiesiog per daug prikaitinti kambariai, po kuriuos žiemą vaikštoma su trumpomis rankovėmis.
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje higienos normoje nustatyta, kad šaltuoju metų laiku gyvenamosiose patalpose optimali ir palankiausia sveikatai yra 18–22 laipsnių temperatūra. Kiekvienas papildomas laipsnis, viršijantis šią normą, sąskaitą padidina maždaug 5 proc.
„LEA skaičiavimai rodo, kad sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, bet tenkinant higienines sąlygas, per metus vidutiniškai galima sutaupyti 5 proc. energijos, arba iki 40 eurų. Jei naktį arba išvykdami iš namų patalpose laikysime 18 laipsnių temperatūrą, per metus galime sutaupyti 5–7 proc. šilumos, arba 40–56 eurus“, – realiais pavyzdžiais iliustruoja A. Stonienė.
Ką daryti?
]Miegamajame nakčiai drąsiai sumažinkite temperatūrą iki 18 laipsnių – vėsesniame ore kur kas geriau išsimiegosite ir pailsėsite. Svetainėje, jei joje nebūnate visą dieną, temperatūrą taip pat verta šiek tiek prisukti.
Jei turite termostatinius ventilius ant radiatorių, šis procesas užtruks vos kelias sekundes, o rezultatas sąskaitoje bus matomas jau po mėnesio – žinoma, jei šiluma jūsų būste apskaitoma individualiai. Tiesa, senos statybos daugiabučiuose, kur šiluma dalijama pagal plotą, asmeninė sąskaita nuo to nepasikeis, tačiau sumažės viso namo suvartojimas.
Vonia: pinigai, nutekantys į kanalizaciją
Antroje vietoje pagal namuose suvartojamos energijos kiekį rikiuojasi karšto vandens ruošimas. Dažnai pamirštame, kad atsukus karšto vandens čiaupą, mes mokame du kartus: už patį vandenį ir už šilumos energiją, kuri buvo sunaudota jam pašildyti iki reikiamos temperatūros. Kuo daugiau ir kuo karštesnio vandens išleidžiame, tuo greičiau tuštėja piniginė.
Norint sumažinti šias išlaidas, tikrai nereikia atsisakyti asmens higienos ar praustis po lediniu vandeniu. Pasak A. Stonienės, vienas efektyviausių ir greičiausiai atsiperkančių sprendimų vonios kambaryje yra nebrangūs santechnikos priedai – čiaupų aeratoriai bei taupios dušų galvutės.
Aeratorius yra nedidelis antgalis, kuris sumaišo vandens srovę su oru. Srovė atrodo beveik tokia pat stipri ir plati, o vandens sunaudojama pastebimai mažiau. LEA atlikti skaičiavimai atskleidžia šių mažų detalių naudą: vien šie prietaisai per metus vidutiniam namų ūkiui leidžia sutaupyti apie 11 kubinių metrų vandens. Pavertus tai pinigais, sutaupoma nuo 30 iki 67 eurų per metus, priklausomai nuo jūsų savivaldybėje taikomo šilumos tiekėjo tarifo.
Virtuvė: buitinės technikos spąstai ir kasdieniai ritualai
Virtuvė yra ne tik namų širdis, bet ir vieta, kurioje sukoncentruota daugiausia galingų elektros prietaisų. Ilgai veikiančios orkaitės, elektrinės kaitlentės ar indaplovės elektros energijos suvartoja dešimteriopai daugiau nei jūsų išmanusis telefonas ar nešiojamasis kompiuteris. Todėl būtent čia racionalus prietaisų naudojimas yra labai svarbus.
Pagrindinis dėmesys virtuvėje turėtų krypti į prietaisą, kuris veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę – šaldytuvą (ir šaldiklį). Kadangi jis niekada neatjungiamas nuo tinklo, net ir nedideli nustatymų pokyčiai duoda ilgalaikį efektą.
„Jei, atsižvelgdami į maisto laikymo sąlygas, nustatome 1 laipsniu aukštesnę temperatūrą šaldytuve, sutaupome 6 proc. energijos“, – pabrėžia LEA ekspertė. Taip pat labai svarbu šaldytuvą periodiškai valyti, atitirpinti šaldiklį (jei jame susikaupė ledo sluoksnis, prietaisui reikia kur kas daugiau energijos šalčiui palaikyti) ir, svarbiausia, nelaikyti ilgai atidarytų durelių beieškant, ką užkąsti.
Kitas puikus pavyzdys, kaip smulkūs kasdieniai įpročiai virtuvėje virsta eurais, yra elektrinis virdulys. Rytinis kavos ar arbatos puodelis atrodo nekaltai, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip virinate vandenį. Jei į virdulį įpilate lygiai tiek vandens, kiek reikia vienam ar dviem puodeliams, kasdienis vandens užvirinimas per metus jums kainuos apie 5,38 euro.
Tačiau jei esate pratę kaskart pripildyti virdulį iki pat viršaus (pavyzdžiui, 1,7 litro), užvirinti jį visą, bet sunaudoti tik nedidelę dalį – per metus patirsite papildomas 10,75 euro išlaidas vien dėl vandens, kurio jums net nereikėjo, šildymo.
Skalbimo mašina: ar tikrai mokame ja naudotis?
Paskutinė, bet ne mažiau svarbi stotelė mūsų namų audite – skalbimo mašina. Tai dar vienas galingas prietaisas, kurio elektros ir vandens sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo mūsų sprendimų.
Dažniausia klaida čia – prietaiso jungimas vos dėl kelių drabužių. „Pavyzdžiui, jei kaskart skalbti paleidžiame ne pustuštę, o pilną skalbimo mašiną, per metus galime sutaupyti iki 33 eurų“, – skaičiuoja A. Stonienė. Šiuolaikinės skalbimo mašinos yra pritaikytos efektyviausiai dirbti tuomet, kai jų būgnas yra optimaliai užpildytas.
Dar vienas būdas gerokai sumažinti išlaidas – temperatūros pasirinkimas. Didžioji dalis elektros energijos skalbimo metu sunaudojama ne pačiam būgno sukimui, o vandens pašildymui. Šiuolaikiniai skalbikliai yra sukurti taip, kad puikiai pašalintų dėmes ir nešvarumus net ir drungname ar šaltame vandenyje. Ekspertė pabrėžia: „Jei skalbiame šaltame vandenyje – galime sutaupyti net iki 60 eurų per metus.“
***
Veiksmingas energijos taupymas namuose neprivalo reikšti diskomforto ar gyvenimo tamsoje. Susitelkę į pagrindines namų erdves ir efektyviau valdydami šildymą, karštą vandenį bei stambiąją buitinę techniką, nesunkiai savo kišenėje išsaugosite šimtus eurų, kuriuos galėsite išleisti kur kas malonesniems dalykams nei komunaliniai mokesčiai. O telefono kroviklį, jei tik norite, galite ir toliau palikti lizde – jo įtaka jūsų sąskaitai tėra lašas jūroje.
