Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau – Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos – įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių...
Draudimas
Atsitiktinis
Kaimynai yra neatsiejama gyvenamosios vietos dalis, kurios dažniausiai negalime pasirinkti. Bendravimą su jais, deja, neretai kartina skundai dėl triukšmo ar nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Tyrimai rodo, kad Latvijoje žmonės dažniau nei Lietuvos ar Estijos gyventojai kenčia nuo kaimynų keliamo triukšmo ir būsto užpylimo.
Nors didžiajai daliai Lietuvos žmonių namai – jų tvirtovė, pavasarį juose vis dažniau pažyra šukės. Draudikai atkreipia dėmesį, kad prasidėjus šiltajam sezonui daugiau nei dvigubai išauga su stiklo dūžiais susijusių draudžiamųjų įvykių. Kodėl pavasarį dūžta stiklai ir ką daryti, jei taip nutinka, konsultuoja ekspertai....
Šių metų pradžioje sostinės Viršuliškių rajone sprogimo ir gaisro nuniokoto daugiabučio pagrindiniai atstatymo darbai jau baigti − dauguma gyventojų jau visai netrukus galės grįžti į savo butus. Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais, pastato atstatymo darbai iš viso kainavo 1,3 mln. eurų, šią sumą kompensuoja draudimo bendrovės, miesto savivaldybė ir vyriausybė. Gyventojai patyrė ir nemenkų namų turto praradimų − tad kokių pamokų suteikė ši nelaimė?
Greitas tempas, vartotojiška kultūra ir dėmesio nekoncentravimas – visos šios XXI amžiaus savybės gali būti priskiriamos prie priežasčių, kodėl šiandien taip dažnai sugadinami ir išmetami daiktai. Nesaugome ne tik marškinėlių ar naujų džinsų, bet ir mobiliųjų telefonų, dviračių ar net namų sienų. Draudikai kasmet fiksuoja vis daugiau smulkių žalų, nutinkančių dėl neatsargumo ar tiesiog aplaidaus elgesio. Nors ir gyvename laikais, kai beveik visus daiktus galima greitai pakeisti naujais, žmonės neskuba bėgti į parduotuves ieškoti pakaitalo, o dažnai kreipiasi į draudikus. Tačiau ar visos smulkios žalos yra draudžiamieji įvykiai, o gal dalis iš jų yra tiesiog nusidėvėjimas?
Ruduo Lietuvos vairuotojams atneša ne tik permainingus orus bei sudėtingesnes vairavimo sąlygas, bet ir daugiau sezoninių rūpesčių. Draudikų duomenimis, šiuo laikotarpiu itin išauga atvejų, kai graužikai bei sparnuočiai padaro žalą automobiliams.
Šio įvykio pagrindinis herojus – šuniukas, kuris, dėl savo išvaizdos, perspėjo šeimininką apie pavojų, apie kurį šis iš pradžių nė neįtarė.
Moksleiviams visoje Lietuvoje draudimą nuo nelaimingų atsitikimų dalyvaujant eisme skiria bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Lietuvoje prasidėjus antram šiais metais visuotiniam karantinui, draudikai pateikia savo įžvalgas, kaip apsisaugoti nuo vagysčių ir nelaimių.
Savaitgalį pajūryje ir Šiaurės vakarų Lietuvoje numatomi neramūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį iš sausio 3 d. į 4 d. vėjo stiprumas vakarinėje šalies dalyje sieks 25-35 m/s, o vietomis vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 40 m/s. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo turto saugumu.
Šių metų paspirtukų sezoną vienas Kauno gyventojas prisimins tikrai ilgai. Turguje įsigytas paspirtukas įkrovimo metu padegė namus.
Pasirašai sutartį, susimoki metinį mokestį, įsidedi polisą į stalčių ir jautiesi saugus. Iki tos dienos, kai nutinka nelaimė.















