Šių metų pradžioje sostinės Viršuliškių rajone sprogimo ir gaisro nuniokoto daugiabučio pagrindiniai atstatymo darbai jau baigti − dauguma gyventojų jau visai netrukus galės grįžti į savo butus. Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais, pastato atstatymo darbai iš viso kainavo 1,3 mln. eurų, šią sumą kompensuoja draudimo bendrovės, miesto savivaldybė ir vyriausybė. Gyventojai patyrė ir nemenkų namų turto praradimų − tad kokių pamokų suteikė ši nelaimė?
Kaip pastebi Aivaras Tumėnas, „Lietuvos draudimo“ turto draudimo rizikų vertintojas, nors pastato atnaujinimas sudaro didžiausią kompensuojamą sumą, tačiau nemažoje dalyje butų nukentėjo arba iš viso buvo sunaikintas ir gyventojų namų turtas.
Jo praradimo kompensavimas numatomas tik pagal turimą būsto draudimą, o šiame pastate jokio būsto draudimo neturėjo 9 butų gyventojai.
„Nuo tokio masto sprogimo nukentėjęs daugiabutis yra beprecedentis įvykis mūsų šalyje, ir mes nukentėjusiems klientams siekėme padėti maksimaliai. Be pastato atstatymui reikalingos 390 tūkst. eurų sumos, taip pat skiriame 290 tūkst. eurų nukentėjusių butų vidinės apdailos darbams padengti ir prarastam namų turtui ir daiktams įsigyti“, – sako A. Tumėnas.
Pasak eksperto, įvykus šiam gaisrui klientai pasinaudojo ir kitomis siūlomomis draudimo vertėmis, pavyzdžiui, galėjo išsinuomoti laikiną būstą, įsigyti pirmojo būtinumo daiktų. Bendra šio gaisro kontekste „Lietuvos draudimo“ klientams atlyginama žala siekia 680 tūkst. eurų.
Kokias draudimo rūšis rinktis?
Draudimo bendrovės atstovas pažymi, kad norint apsaugoti savo turtą ir išvengti nuostolių kaimynų turtui, rekomenduojama būstą drausti trimis pagrindinėmis būsto draudimo rūšimis.
„Visų pirma, tai pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos.
Antroji aktuali draudimo rūšis yra namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoravimo elementai, drabužiai, meno dirbiniai ir panašiai“, − vardija A. Tumėnas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad būtina nepamiršti ir civilinės atsakomybės draudimo, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, gaisro ar užliejimo atvejais.
„Pastatai paprastai yra draudžiami atkūrimo vertės principu, nustačius konkrečią draudimo sumą sutartyje, kuri yra draudimo maksimalios atsakomybės riba.
Draudikas tokią sumą apskaičiuoja automatiškai, naudodamas pagrindinius pastato techninius duomenis ir įvertindamas vidutinius reikiamus kaštus analogiškam butui ar namui atstatyti, jei jis būtų visiškai sunaikintas“, − sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Pasak jo, namų turtas paprastai draudžiamas tam tikra pasirinkta suma, kuri dažniausiai svyruoja nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. Eur. Ją reikėtų pasirinkti įsivertinus, koks kilnojamas turtas namuose laikomas ir kokios sumos reikėtų, norint jį atkurti.
Trečdalis valdo būstą, tačiau nėra jo apdraudę
Šių metų pavasarį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad kas trečias šalies gyventojas (31 proc.), nuosavybės teise valdantis individualų namą, butą ar kotedžą, nėra pasirūpinęs jo draudimu.
„Tyrimo rezultatai patvirtina tai, ką matome ir gyventojų elgsenoje – reikšminga šalies gyventojų dalis rizikuoja savo gerove, nes valdydami nekilnojamąjį turtą, kuriame dažniausiai ir gyvena, nėra pasirūpinę jo draudimu.
Tokios nelaimės, kaip sprogimai, gaisrai parodo, kad vienintelio turimo būsto suniokojimas gali reikšti kone viso gyvenimo metu užgyvento turto praradimą. Neabejotinai, šio turto savininkams tai yra didelė drama, kurios padarinius amortizuoti padeda būsto draudimo apsauga“, − sako A. Tumėnas.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, neturintys savo pagrindinio būsto draudimo dažniau teigia mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys apklaustieji.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 šių metų mėnesių iš viso buvo registruota daugiau nei 26 tūkst. būsto draudimo žalų – vidutiniškai 108 įvykiai per vieną dieną. Bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti sausio-spalio laikotarpiu siekė 17 mln. eurų arba apie 88 tūkst. eurų kasdien.
