Kaimynai yra neatsiejama gyvenamosios vietos dalis, kurios dažniausiai negalime pasirinkti. Bendravimą su jais, deja, neretai kartina skundai dėl triukšmo ar nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Tyrimai rodo, kad Latvijoje žmonės dažniau nei Lietuvos ar Estijos gyventojai kenčia nuo kaimynų keliamo triukšmo ir būsto užpylimo.
Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai nukenčia nuo kaimynų, kai pastarieji jų būstą užpila vandeniu. Statistika rodo, kad kaimynai yra užpylę 21 proc. Latvijos, 19 proc. Estijos ir 15 proc. Lietuvos gyventojų.
Užliejimai – dažniausia nelaimė
Viena dažniausių žalų, nuo kurių nukenčia kaimynai, yra užliejimai. „Nors užliejimą Lietuvoje yra patyrę mažiau žmonių nei Latvijoje ar Estijoje, visgi praktika rodo, kad daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose.
Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, paprastai kaimynų būsto užliejimą sukelia priežastys, kurių galima išvengti, jei sistemos yra prevenciškai prižiūrimos ir remontuojamos.
Draudikė atkreipia dėmesį, kad būsto savininkas turėtų pasirinkti civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina nuostolius kaimynams.
„Renkantis draudimo sumą patartina įvertinti, kad jos užtektų kaimynų buto remontui. Būna įvykių, kai užliejami net keli butai, taigi būtina pasirūpinti, kad draudimo atlyginama suma būtų pakankama.
Svarbus privalumas apsidraudus būstą – pagalba namuose visą parą be poilsio dienų. Tai yra skubios meistrų paslaugos, pavyzdžiui, pametus raktus, dužus stiklui ar užsikimšus vamzdynui.
Užuot ieškoję meistro internete, klientai skambina draudimo bendrovei ir sulaukia praktinės pagalbos artimiausiu metu”, – kalba V. Katilienė.
Latviai – didžiausi triukšmadariai
Kita priežastis, kelianti nesutarimus tarp kaimynų – jų keliamas triukšmas. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonės su šia problema susiduria rečiausiai iš Baltijos šalių gyventojų. Apklausos duomenimis, nuo kaimynų triukšmo yra nukentėję ketvirtadalis latvių, 18 proc. estų ir vos 9 proc. Lietuvos žmonių.
„Nors esame vadinami Baltijos šalių italais, statistika rodo, kad labiausiai, lyginant su Latvijos ir Estijos žmonėmis, gerbiame kaimynų ir savo pačių ramybę namuose.
Lietuviai namuose triukšmauja mažiausiai. Visgi svarbu žinoti, kad leistiną triukšmo lygį namuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos, o už šį administracinį nusižengimą taikomos baudos nuo 20 iki 200 eurų.
Šauksmų, švilpimo, garsaus dainavimo arba grojimo muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitų triukšmą keliančių veiksmų gyvenamosios patalpose atvejais, kai trikdoma gyventojų ramybė, vakare nuo 19 iki 22 val. ir nakties metu nuo 22 iki 7 val. ryto, galima kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Tyrimo duomenys rodo, kad kelių proc. Baltijos šalių gyventojų butą apgadino kaimynai, 1-2 proc. patyrė kaimynų sukeltas ugnies žalas.
„Gyventojai supranta, kad kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys – tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau. Jie gali įspėti apie įsiplieskusią ugnį, nuvyti įtartinus asmenis ar išgelbėti kieme esantį turtą nuo šėlstančios gamtos stichijos“, – sako V. Katilienė.
Kaminų patikra – būtina
Ji atkreipia dėmesį, kad po mėnesio prasidėsiantis šildymo sezonas atneš naują gaisrų bangą gyvenamosios patalpose.
„Kad jos pavyktų išvengti, šildantis elektriniais šildytuvais jų nereikėtų palikti be priežiūros. Tie, kurie nespėjo išsivalyti kaminų pasibaigus kūrenimo sezonui, turėtų suskubti ir tai padaryti dabar.
Na, ir svarbiausia – namuose patikrinti, kaip veikia dūmų detektorius. Jis yra privalomas, todėl turi būti įrengtas kiekvienuose namuose”, – pabrėžia draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais išaugo vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynų padarytus nuostolius.
„Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu. Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai ir jų kaimynai patiria didesnius nuostolius“, – aiškina draudikė.
Tyrimo duomenys rodo, kad 69 proc. Lietuvos, 62 proc. Estijos ir 53 proc. Latvijos gyventojų nuo kaimynų nėra nukentėję.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
