Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Trys dalykai

Trys dalykai, kuriuos namuose turėtume patikrinti prieš eidami miegoti

Dėl koronaviruso pandemijos savo būstuose šiemet praleidžiame ypač daug laiko. Lietuvoje prasidėjus jau antram šiais metais visuotiniam karantinui, draudikai pateikia savo įžvalgas, kaip nieko nekainuojančiais paprasčiausiais būdais apsisaugoti nuo vagysčių ir nelaimių buityje.

Draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė sako, kad ypatingą dėmesį savo namams reikėtų skirti vakare.

„Pravartu turėti omenyje, kad eidami miegoti namus be priežiūros paliekame pakankamai ilgam laikui. Vadinasi, jei pamirštame užrakinti duris, galime sulaukti nekviestų svečių. Jei paliekame įjungtą skalbyklę ir tuo metu įtrūksta jos vandens žarnelė, rizikuojame užpilti ne tik savo, bet ir kaimynų būstą. Vos trys paprasti žingsniai padėtų sumažinti rizikas, tereikia patikrinti pačius svarbiausius dalykus, o tai tikrai neužtruks“, – sako V. Širmelytė.

Ar tikrai užrakinate duris?

Rodos, toks paprastas ir savaime suprantamas klausimas, bet nustebtumėte, kiek daug žmonių to nepadaro. Neužrakintos durys yra vienas paprasčiausių būdų netrukdomai patekti į vidų ir išnešti iš būsto vertingus daiktus.

Prieš keletą metų JAV atlikta „Eyewitness Surveillance“ apklausa atskleidė, kad vienas iš penkių žmonių namų durų nerakina, jei būna namuose. Apsaugos sistemų bendrovė „London Key“ aiškinosi situaciją Didžiojoje Britanijoje. Paaiškėjo, kad čia net 58 proc. patys grįžę rado savo būstą paliktą neužrakintą arba pažįsta į tokią situaciją patekusių žmonių.

„Natūralu, kad neužfiksuojame ir tiksliai neprisimename kasdien pasikartojančių rutininių veiksmų. Tačiau yra didesnė tikimybė, kad dieną šeimos nariai greičiau pastebės, jei pro duris bandys įeiti ar norės apsižvalgyti pašalinis žmogus. Vis dėlto, prieš einant miegoti būtina patikrinti, ar lauko durys tikrai užrakintos. Vagims apsisukti užtenka nuo kelių iki keliolikos minučių, jų buvimo galite net nepajusti, o nuostolių ir praradimų tikrai patirsite“, – pataria V. Širmelytė.

Vanduo: čiaupai ir prietaisai

Panašus principas turėtų galioti ir viskam, kas susiję su vandeniu. Prieš einant miegoti patariama įsitikinti, ar čiaupai nepalikti atviri bei gerai pasverti, ar nakčiai jungti skalbykles ir indaploves.

„Kartais realus gyvenimas pranoksta pačią geriausią fantaziją. Tokie paprasti dalykai, kaip užmirštas srovenantis čiaupas gali paskandinti visą butą: apgadinti baldus, grindis, sumerkti kilimus. Be to, jei namų ūkis yra pasirinkęs dviejų laiko zonų tarifą, stengiasi išnaudoti pigesnę elektrą naktį ir prieš einant miegoti įjungia indaplovę ar skalbyklę, rizika dar labiau išauga“, – perspėja V. Širmelytė.

Ji primena, kad tokie buitiniai įrenginiai vandeniu pasipildo ir jį išleidžia su spaudimu, todėl užtenka mažiausio nesandarumo ar įplyšimo ir užpylimas vandeniu garantuotas. Be to, šią katastrofą greičiausiai pastebėsite tik ryte, kai ji jau bus padariusi maksimalią žalą – nebent naktį į duris ims belsti kaimynai gyvenantys žemiau.

Telefonas – krauti ar nekrauti?

Dar vienas labai svarbus momentas – tai įkraunami prietaisai. Specialistai vienareikšmiškai nepataria jų palikti įjungtų į elektros tinklą visai nakčiai, tačiau rekomendacijų klausoma ne visuomet.

„Išmaniuosiuose telefonuose telpa labai didelė mūsų gyvenimo dalis, tačiau jei neįkrauname jų iki eidami miegoti, dažniausiai tiesiog paliekame įjungtus į elektros tinklą per naktį. Prieš keletą metų patys išsiaiškinome, kad šalies gyventojų įpročiai šiuo klausimu nedžiugina. Kas dešimtas besikraunantį telefoną yra linkęs laikyti ant minkštų baldų ar lovos. Tačiau baterijos perkaitimo atveju telefonas gali ne tik sprogti, bet dar ir sukelti gaisrą, o lova tik padės jam įsiplieksti“, – teigia V. Širmelytė.

Vis dėlto, jei telefonas atsidūrė prie išsikrovimo ribos, vakare jį vertėtų įkrauti tiek, kad atlaikytų naktį, ir pabaigti įkrauti iš ryto – kai į procesą bent kartkartėmis užmesite akį.

Ekspertė taip pat ragina pagalvoti apie paspirtukų bei riedžių krovimą namuose. Šios transporto priemonės gali tapti gaisro priežastimi. „Dėl netinkamo riedžių bei paspirtukų krovimo kylantys gaisrai nėra dažni, tačiau jų pasitaiko. Šių transporto priemonių savininkai turėtų atidžiau perskaityti įrenginių krovimo taisykles ir jų laikytis. Per ilgas baterijos krovimas, pavyzdžiui paliekant įrenginį per naktį, gali pažeisti bateriją, perkaitinti ją ir sukelti gaisrą“, – perspėja V. Širmelytė.

Mano išsaugoti straipsniai