Stebint nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainų kreives, visuomenėje įsitvirtina nuomonė, kad nuosavas būstas tampa prabangos preke, vis sunkiau įkandama vidutiniam gyventojui. Tačiau Lietuvos banko (LB) ir rinkos analitikų duomenys rodo netikėtą tendenciją – nepaisant brangimo, būsto įperkamumas mūsų šalyje ne prastėja, o gerėja.
Pagrindinė šio paradokso priežastis – gyventojų pajamų augimas, kuris pastaraisiais metais gerokai lenkia NT kainų šuolius.
Lemiamas rodiklis: kiek metų reikia dirbti?
Vertinant galimybę įsigyti būstą, ekspertai siūlo žiūrėti ne į kvadratinio metro kainą, o į santykį su gaunamomis pajamomis. Paprasčiau tariant – kiek laiko žmogui reikia dirbti, kad už savo lėšas įsigytų standartinį būstą.
Bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas atkreipia dėmesį į istorinį palyginimą, kuris daug ką pasako apie dabartinę situaciją.
„2004 m., Lietuvai vos įstojus į ES, būsto įperkamumo rodiklis mūsų šalyje buvo priartėjęs prie rizikos ribos, o 2006–2008 metais standartiniam butui reikėjo skirti net 16-os metų pajamas ar dar daugiau. Tačiau nuo tada šis rodiklis nuolat mažėjo“, – teigia M. Chmieliauskas.
Naujausia statistika rodo kardinaliai pasikeitusią situaciją: pastaraisiais metais Lietuvoje 50 kv. m būstui įsigyti vidutiniškai tenka skirti mažiau nei 6-erių metų pajamas.
Palyginimui, Europos Komisija rizikos riba laiko 10 metų rodiklį. Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo solidžiai net ir Europos kontekste: pavyzdžiui, 2022 m. Kroatijoje šis rodiklis siekė beveik 11 metų, Vengrijoje – 10, o Portugalijoje – daugiau nei 9 metus.
Įperkamas plotas išaugo beveik pusantro karto
Dar vienas rodiklis, paneigiantis mitą apie „neįperkamus butus“, yra vidutinis plotas, kurį gali įsigyti gyventojas, gaunantis vidutinį darbo užmokestį ir imantis paskolą.
LB duomenimis, pokytis per 15 metų yra akivaizdus:
- 2010 m.: vidutinis įperkamas plotas siekė mažiau nei 50 kv. m.
- 2025 m.: šis rodiklis išaugo iki 72 kv. m.
Tai reiškia, kad vidutines pajamas gaunantis lietuvis šiandien gali sau leisti erdvesnį būstą nei prieš dešimtmetį, net ir esant aukštesnėms NT kainoms.
Kodėl atrodo, kad kainos „kandžiojasi“?
Ekspertai pripažįsta, kad psichologinį spaudimą kelia nominalios kainos. Matydami didesnes sumas skelbimuose, pirkėjai ne visada įvertina, kaip per tą patį laiką pasikeitė jų perkamoji galia.
„Gyventojų pajamos, kaip rodo statistika, Lietuvoje didėja bene sparčiausiai iš visų ES valstybių. Pastaruoju laikotarpiu beveik kiekvienais metais, išskyrus galbūt 2023 m., jų augimas pranoksta būsto kainų kilimą“, – aiškina M. Chmieliauskas.
Skaičiai iškalbingi:
- 2004 m. vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė vos 242 eurus.
- 2024 m. III ketvirtį vidutinė alga jau sudarė 1484 eurus.
- Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis per šį laikotarpį išaugo beveik 5 kartus (nuo 5395 Eur iki 25 000 Eur).
Rinka atsigauna: sandorių daugėja
Kad būsto įperkamumas nėra tik teorinis rodiklis, rodo ir realūs rinkos veiksmai. Registrų centro duomenimis, per vienuolika 2025 m. mėnesių įregistruota 121,7 tūkst. NT sandorių – tai beveik 16 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais.
Pasak ekspertų, aktyvumą skatina ne tik augančios pajamos, bet ir pasikeitusi būsto kokybė. Dėl griežtėjančių reikalavimų nauji butai yra energetiškai efektyvesni, o tai reiškia mažesnes eksploatavimo išlaidas ateityje, kas taip pat prisideda prie bendro finansinio patrauklumo.
