Nuo rugpjūčio 1 d. daliai pirmą būstą perkančių žmonių gali pakakti 10 % pradinio įnašo. Paaiškiname, kam galios nauja tvarka ir kiek tai keičia realų pirkimo biudžetą.
NT naujienos
Lietuvos nekilnojamojo turto savininkų laukia neramus laikotarpis. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai diskutuojama apie mokesčių tarifus, tikroji „bomba“ slepiasi kitur. Artėjantis NT mokestis 2026 metais palies tūkstančius gyventojų ne todėl, kad jie įsigijo naujo turto, o todėl, kad valstybė iš esmės peržiūrėjo jo mokestinę vertę.
Nors pirkėjai pastaruoju metu linkę sprendimus priimti atsargiau, NT rinka Kaune siunčia iškalbingus signalus. Prie Neries vystomame „Piliamiesčio“ kvartale baigtas devynaukštis daugiabutis, kuriame neliko nė vieno laisvo buto – visi 100 būstų buvo parduoti dar iki statybų pabaigos.
Stebint nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainų kreives, visuomenėje įsitvirtina nuomonė, kad nuosavas būstas tampa prabangos preke, vis sunkiau įkandama vidutiniam gyventojui. Tačiau Lietuvos banko (LB) ir rinkos analitikų duomenys rodo netikėtą tendenciją – nepaisant brangimo, būsto įperkamumas mūsų šalyje ne prastėja, o gerėja.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pradeda butų pardavimus jau statomame antrajame „Sakų“ projekto kvartale „Miško vilos“, įsikūrusiose šalia miškingo Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio. Čia įmonė iki 2027 m. pirmojo ketvirčio pabaigos išplėtos 177 butus, erdvę vaikų darželiui, sukurs viešą laisvalaikio infrastruktūrą, skirtą vietos gyventojams ir svečiams.
52 milijonai eurų ir grandioziniai pokyčiai: kodėl šis „pilkas“ Vilniaus rajonas tampa aukso vertės?
Ilgą laiką Viršuliškės vilniečiams atrodė tarsi „niekieno žemė“ – tranzitinė stotelė pakeliui į centrą arba tiesiog miegamasis rajonas su senais daugiabučiais. Tačiau šiandien situacija keičiasi iš esmės. Nekilnojamojo turto ekspertai ir urbanistai sutaria: Viršuliškės išgyvena savo renesansą ir tampa vienu moderniausių Vilniaus subcentrų.
Būsto rinkos tendencijos 2026 rodo lūžį: pirkėjai atsisako anksčiau geidžiamų kriterijų ir renkasi visai kitus sprendimus. Ekspertai atskleidžia, kas tapo svarbiausia.
Jau beveik baigtos J. Simpsono gatvėje, Palangoje, kylančio, apie 2,6 tūkst. kv. metrų ploto komplekso „Vandens formos“ statybos. Šie prabangūs apartamentai Palangoje – išskirtinis projektas, kuriame suplanuoti vos 33 būstai, orientuoti į aukščiausios klasės pirkėjus. Estetiniais sprendimais rūpinosi su pasaulinio garso mados ir dizaino namais dirbę kūrėjai, gyventojų patogumui numatyta konsjeržo paslauga, o kvadratinio metro kaina siekia iki keliolikos tūkstančių eurų. Iš viso į projektą investuota 13 mln. eurų (be PVM).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko patikrinimą dėl dalies garažų bendrijos narių skundo, susijusio su prekybos centro „Mada“ rekonstrukcija ir greta esančios daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės remontu. Inspekcija patvirtino, kad darbai vykdomi teisėtai, pagal galiojančius teisės aktus ir turimus leidimus, o skunde nurodyti teiginiai nėra pagrįsti.
1974–1994 metais Vilniuje veikęs „Tauro ragas“ buvo vienas pirmųjų alaus barų-restoranų. Du dešimtmečius gyvavęs restoranas savu laiku tapo viena populiariausių sostinės vietų, kurioje nuolat driekėsi milžiniškos eilės, virė gyvenimas, o prie vieno stalo galėdavai sutikti ir studentą, ir tuometinio šalies elito atstovą. Dabar restorano vietoje stovi modernus verslo centras „Jasinskio2“, kurio statybas valdė „EIKA Development“.
„EIKA Group“ pradeda 5 mln. eurų vertės obligacijų emisijos programą naujam būsto projektui Vilniaus Pilaitės mikrorajone.
Sprendimas jau įsigaliojo – pradinio įnašo reikalavimas pirmajam būstui nuo 2026 m. mažės nuo 15 iki 10 proc. Lietuvos bankas baigė konsultacijas su visuomene ir paskelbė, kad atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
