Lietuvos nekilnojamojo turto savininkų laukia neramus laikotarpis. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai diskutuojama apie mokesčių tarifus, tikroji „bomba“ slepiasi kitur. Artėjantis NT mokestis 2026 metais palies tūkstančius gyventojų ne todėl, kad jie įsigijo naujo turto, o todėl, kad valstybė iš esmės peržiūrėjo jo mokestinę vertę.
Kaip įspėja advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Vaiva Tumaitė, papildoma prievolė gali atsirasti net tiems savininkams, kurie per pastaruosius metus nieko nepirko, nepardavė ir savo būste nepakeitė nė vienos detalės. Šie pokyčiai yra kritiškai svarbūs visiems: tiek fiziniams asmenims, tiek verslui, tiek Lietuvoje turtą turintiems užsieniečiams.
NT mokestis 2026: informacija trumpai
| Kas keičiasi? | Reikšmė savininkui |
| Mokestinė vertė | Dėl naujo masinio vertinimo ji gali augti 2–3 kartus, todėl mokestis kils net nieko nepirkus. |
| Antrojo būsto lengvata | Nuo 2026 m. neapmokestinamasis slenkstis kitam turtui mažėja nuo 150 tūkst. iki 50 tūkst. eurų. |
| Šeimos turto planas | Būtina įvertinti sutuoktinių ir pilnamečių vaikų deklaracijas, norint išlaikyti lengvatas. |
| Užsieniečių prievolė | Daugiau objektų peržengs apmokestinimo ribą, todėl atsiras prievolė registruotis VMI sistemoje. |
Šaltinis: Advokatų kontoros „Glimstedt“ ir VMI duomenys.
Didžiausia staigmena – ne tarifas, o mokesčio bazė
Daugelis mąsto klaidingai: jei tarifas nekyla, vadinasi, mokestis nedidės. Tačiau nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimas remiasi paprasta formule: objekto mokestinė vertė dauginama iš taikomo tarifo. Didžiausia rizika šiandien slypi būtent mokesčio bazėje (vertėje).
„Jau dabar matyti tendencijos, kad mokestinės vertės artėja prie vidutinės rinkos vertės. Kai kuriais atvejais jos gali būti net 2–3 kartus didesnės nei tos, kurios buvo taikomos apskaičiuojant mokestį dar visai neseniai“, – pastebi V. Tumaitė.
Tai reiškia, kad jūsų butas ar namas valstybės akyse „pabrango“ popieriuje, todėl automatiškai išauga ir galutinė sąskaita, kurią pateiks NT mokestis 2026 metais.
Gyventojams – naujos apmokestinimo ribos ir lengvatų mažėjimas
Nors pagrindinė lengvata gyvenamajam būstui išlieka (neapmokestinama vertė iki 450 tūkst. eurų, jei ten deklaruota gyvenamoji vieta), didžiausią smūgį pajus tie, kurie turi daugiau nei vieną gyvenamosios paskirties objektą.
Turtui, kuris nelaikomas pagrindiniu būstu, neapmokestinamasis slenkstis gali drastiškai keistis. Jei anksčiau bendra lengvata siekė 150 tūkst. eurų, pagal naująją tvarką progresiniai tarifai gali būti pradedami skaičiuoti nuo kur kas mažesnių verčių (vos nuo 50 tūkst. eurų).
Praktikoje tai reiškia labai konkretų pokytį: net ir nedidelis sodo namelis ar paveldėtas butas provincijoje gali tapti mokestine prievole, nes jo vertė kartu su kitu turtu greičiausiai viršys naujai nustatytas žemas ribas.
Šeimos turto valdymas: kaip nepermokėti?
Teisininkė pabrėžia, kad dabar yra paskutinis laikas peržiūrėti šeimos turto struktūrą. Dažnai gyventojų lūkesčiai prasilenkia su faktine situacija dėl to, kaip turtas deklaruotas sutuoktinių ar vaikų vardu.
„Verta pasitikrinti, kur deklaruota pagrindinė gyvenamoji vieta, ir įvertinti, ar šeimos nariai, įskaitant pilnamečius vaikus, galėtų savo vardu pasinaudoti pagrindinio būsto lengvata. Kartais prasminga iš anksto apsvarstyti turto dovanojimo galimybę“, – pataria „Glimstedt“ ekspertė.
Svarbu žinoti: kai turtas valdomas bendrąja jungtine nuosavybe, lengvatos taikymas priklauso nuo to, kaip ir kieno vardu deklaruota gyvenamoji vieta. Tai subtili detalė, dėl kurios NT mokestis 2026 m. neretai būna didesnis, nei tikėtasi.
Verslui ir užsieniečiams – individualaus vertinimo spąstai
Juridiniams asmenims bei negyvenamosios paskirties turto savininkams savivaldybės nustato 0,5–3 proc. tarifus. Tačiau čia atsiranda kita problema – masinis vertinimas daliai objektų gali nebebūti taikomas.
„Jei nebus atliktas individualus vertinimas, gali tekti remtis Registrų centro išraše nurodyta vidutine rinkos verte, kuri dažnai būna gerokai didesnė už realią. Užsieniečiams, turintiems turto Lietuvoje, tai gali tapti nauja, netikėta prievole, kuriai pasiruošti reikia laiko dėl registracijų Lietuvos mokesčių mokėtojų registre“, – aiškina V. Tumaitė.
Laukti deklaravimo dienos – didžiausia klaida
Didžiausia savininkų klaida – delsimas iki oficialios deklaravimo dienos. Teisininkų teigimu, tada dažniausiai jau būna per vėlu koreguoti turto paskirtį, atlikti individualų vertinimą ar perrašyti turtą šeimos nariams.
Naujasis NT mokestis 2026 metais reikalauja reakcijos dabar. Registracijos, vertinimai ir teisiniai sprendimai užtrunka, o kaina už nieko nedarymą gali būti skaičiuojama tūkstančiais eurų iš jūsų kišenės.
