Sprendimas jau įsigaliojo – pradinio įnašo reikalavimas pirmajam būstui nuo 2026 m. mažės nuo 15 iki 10 proc. Lietuvos bankas baigė konsultacijas su visuomene ir paskelbė, kad atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Šis sprendimas atveria daugiau galimybių jaunoms šeimoms, pirmą būstą planuojantiems įsigyti gyventojams ir tiems, kurie iki šiol būsto įsigijimą atidėliojo dėl didelio pradinio įnašo.
„Metas žengti į kitą brandos etapą. Pagrindinė naujovė – palankesnės sąlygos pirmojo būsto pirkėjams. Pradinio įnašo reikalavimas mažinamas nuo 15 iki 10 proc.“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Kas laikomas pirmojo būsto pirkėju?
Pirmojo būsto pirkėju laikomas asmuo, kuris:
- šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto,
- per pastaruosius 5 metus jo neturėjo.
Tai reiškia, kad būsto paskolos lengvatos negalios tiems, kurie jau yra įsigiję NT objektą, net jei šiuo metu jį yra pardavę.
Kodėl priimtas šis sprendimas?
Lietuvos banko teigimu, pirmojo būsto pirkėjai yra mažesnės rizikos – jie atsakingiau moka įmokas ir stengiasi išlaikyti savo pirmuosius namus. Todėl ir kitose šalyse, kaip teigia G. Šimkus, jiems taikomi švelnesni reikalavimai.
Dar 2025 m. vasarą atlikta „Urbo“ banko užsakymu „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad net 50 proc. žmonių, planuojančių per artimiausius dvejus metus įsigyti būstą, teigė, jog pradinio įnašo sumažinimas jiems būtų reikšmingas palengvinimas.
„15 proc. pradinio įnašo sukaupimas tampa kliūtimi gana nemažai daliai ypač jaunų žmonių, kurie dėl to yra priversti atidėti būsto įsigijimą“, – komentavo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Kas iš to laimės labiausiai?
Apklausa atskleidė, kad pradinio įnašo sumažinimas mažiau aktualus vyrams – daugiau nei ketvirtadalis, arba 28,4 proc. jų pareiškė, kad ir dabartinis 15 proc. dydžio pradinis įnašas jiems kliūčių nesukelia. Tarp moterų tokių dalis yra tik 17,9 proc.
Analizuojant pagal amžiaus grupes, didžiausia dalis tokių, kuriems pradinio įnašo sumažinimas padėtų – net 57,7 proc. – fiksuota tarp 26–35 m. amžiaus grupės respondentų.
Tiesa, beveik trečdalis (29,5 proc.) šios grupės apklaustųjų taip pat atsakė, kad jiems tai neturėtų įtakos, nes netrukdo ir dabartiniai 15 proc.
Nuomonės šiuo klausimu neturi tik 12,8 proc. 26–35 m. amžiaus grupės apklaustųjų. Kitose amžiaus grupėse į klausimą atsakyti negalėjo kur kas daugiau gyventojų – nuo trečdalio 18–25 m. amžiaus grupėje iki lygiai pusės respondentų 56 m. ir vyresnių grupėje.
15 proc. dydžio pradinis įnašas mažiau rūpesčių kelia ir didmiesčių gyventojams – 28,1 proc. jų atsakė, kad ir dabartinis reikalavimas jiems nėra problema. Mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse tokių yra tik apie 18 proc.
Apklausa iš esmės patvirtino tai, ką suvokiame ir intuityviai – pradinio įnašo, perkant pirmąjį būstą, sumažinimas labiausiai padėtų jaunesniems ir mažiau uždirbantiems Lietuvos gyventojams.
Jiems neretai net ir kelių tūkstančių eurų skirtumas jau gali tapti lemiamu faktoriumi, apsisprendžiant dėl būsto įsigijimo ir įgyvendinant vieną didžiausių gyvenimo svajonių – turėti savo namus“, – apibendrina J. Ivaška.
Apklausos rezultatai rodo, kad įnašo sumažinimas labiausiai aktualus moterims, jaunimui ir mažesnių miestų gyventojams. Net 57,7 proc. 26–35 metų respondentų teigė, kad šis pokytis palengvins jų galimybes įsigyti būstą.
Tuo tarpu 28 proc. vyrų nurodė, jog ir dabartinis 15 proc. įnašo reikalavimas jiems nebuvo kliūtis. Mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse tokį palengvinimą sveikintų beveik 80 proc. apklaustųjų.
Ar tai pakels NT kainas ir ką svarbu žinoti?
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad visi ASN pakeitimai per trejus metus galėtų turėti apie 2 proc. punktų poveikį būsto kainų augimui. Tačiau tai nėra reikšmingas augimas lyginant su infliacijos ir palūkanų svyravimų įtaka rinkai.
Kiekvienas bankas vis tiek vertins kliento finansinę situaciją individualiai. Svarbu prisiminti, kad prisiimti didesni įsipareigojimai reiškia didesnes paskolos įmokas, kurias gyventojai turės būti pajėgūs mokėti visą paskolos laikotarpį“, – primena Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
O kaip dėl antro, trečio būsto?
Nuo 2022 m. galioja 30 proc. įnašo reikalavimas tiems, kurie ima antrą ar paskesnę būsto paskolą, kol pirmoji dar negrąžinta. Tačiau ši tvarka taip pat šiek tiek švelninama:
- Jei ankstesnės paskolos likutis sumažėjęs bent 50 proc., galima taikyti 15 proc. įnašą.
- Galima laikinai įsigyti antrą būstą mažesniu įnašu, jei senasis būstas planuojamas parduoti.
Ką tai reiškia pirkėjams?
✔️ 5 proc. mažesnis pradinis įnašas gali reikšti dešimčių tūkstančių eurų sutaupymą, ypač didmiesčiuose.
✔️ Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, vienišiems pirkėjams, gyvenantiems nuomojamame būste.
✔️ Palankesnės sąlygos gali paskatinti rinkos atsigavimą ir daugiau pirmojo būsto sandorių 2026 metais.
Lietuvos banko sprendimas oficialiai mažinti pradinį įnašą pirmajam būstui iki 10 proc. – tai ilgai lauktas žingsnis, palengvinsiantis šimtų jaunų šeimų ir naujakurių planus įsigyti savo namus. Dabar beliko laukti 2026 m. rugpjūčio, o kol kas – ruoštis, planuoti ir domėtis galimybėmis, kad šis sprendimas būtų išnaudotas išmintingai.
