Šiame straipsnyje atsakysime, kodėl rudenį kambarinių augalų lapai pradeda gelsti dažniau nei kitais metų laikais.
kambariniai augalai
Baltos sienos, šviesi sofa, smėlio spalvos užuolaidos – rami, švari ir, regis, saugiausia interjero formulė. Tačiau ne vienas, gyvenantis tokiuose namuose, rudenį pastebi tą patį: kambarys atrodo ne jaukus, o tuščias ir vėsus, tarsi gydytojo kabinetas. Pirma mintis – trūksta spalvų. Interjero dizaineriai su tuo nesutinka.
Kalankė (Kalanchoe): sodinimas, priežiūra, rūšys ir žydėjimo paslaptys. Sužinokite, kaip tinkamai auginti šį lengvai prižiūrimą ir dekoratyvų augalą!
Kalatėja – vienas išraiškingiausių kambarinių augalų. Jos lapai gali būti dryžuoti, marginti tamsiai žaliais raštais, sidabriškomis juostomis ar rausvomis linijomis.
Norint, kad per Kalėdas namuose žydėtų amarilis, nusidažytų puansetija ir pasklistų hiacintų aromatas, augalus reikia pradėti ruošti jau rugsėjį. Sužinokite, kokių sąlygų reikia kiekvienam iš jų ir kokios klaidos gali sutrukdyti sulaukti žiedų laiku.
Galbūt esate girdėję patarimą retkarčiais savo kambariniams augalams įjungti klasikinę muziką. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip smagus sodininkų prietaras: juk augalai neturi nei ausų, nei nervų sistemos, todėl kaip jie galėtų „klausytis“ Mozarto, džiazo ar kitos muzikos?
Palangė – ko gero, labiausiai neįvertinta vieta namuose. Šviesi, visada po ranka, todėl ant jos ar šalia jos neretai atsiduria viskas iš eilės: perskaitytų knygų krūvelė, nuotrauka rėmelyje, telefono pakrovėjas, kvapni žvakė ar dovanų gautas vyno butelis. Atrodo nekaltai, tačiau specialistai įspėja: kai kuriems daiktams langas – viena prasčiausių vietų bute. Vieni ten greičiau blunka ir genda, kiti gali tapti net pavojingi. O artėjant žiemai ypač aktuali viena klaida, kurią daro daugelis augalų mylėtojų.
Ar kiekvieną tuščią namų kampą iš tiesų reikia užpildyti augalu? Gyvų erdvių kūrėja Vilma Bagdonaitė-Tiknienė į šį klausimą neretai atsakytų neigiamai. Biologiją, scenografiją, režisūrą, dekorą ir interjerą savo darbuose jungianti kūrėja augalus vertina ne kaip paskutinį dekoratyvų interjero sluoksnį, o kaip gyvos, žmogui pritaikytos erdvės dalį. Todėl kartais svarbiausias jos sprendimas – ne parinkti augalą, o palikti vietos tuštumai.
Gėlių parduotuvėje išvydus ciklameną, sunku susilaikyti jo neįsigijus. Bet namie šis augalas dažnai nuvilia: labai greitai praranda savo patrauklumą, išsiskleidę žiedai vysta ir nyksta, lapai gelsta. Taip nutinka dėl neteisingos priežiūros....
Rugsėjo pabaigoje kambarinių augalų priežiūra pradeda keistis net tada, kai namuose dar šilta, o dienomis pro langus vis dar patenka nemažai saulės.
Šiandien, kai namų interjerai tampa vis estetiškesni, vis dažniau pastebime paradoksą – nepriekaištingai suplanuotose erdvėse kartais pritrūksta gyvybės. Jose viskas atrodo savo vietoje, tačiau kažko vis tiek stinga. Būtent čia prasideda „Čigono daržo“ filosofija, kviečianti į augalus pažvelgti ne kaip į dekorą, o kaip į svarbią atmosferos kūrimo priemonę.
Imbieras dažniausiai atkeliauja į mūsų virtuvę jau nuskintas – kaip kvapni, aštroka šaknis arbatai, kepiniams ar Azijos virtuvės patiekalams. Tačiau šį augalą galima visai nesunkiai užsiauginti ir namuose. Tam nereikia nei sodo, nei šiltnamio – pakanka tinkamo vazono, šviesios vietos ir šiek tiek kantrybės.
