Imbieras dažniausiai atkeliauja į mūsų virtuvę jau nuskintas – kaip kvapni, aštroka šaknis arbatai, kepiniams ar Azijos virtuvės patiekalams. Tačiau šį augalą galima visai nesunkiai užsiauginti ir namuose. Tam nereikia nei sodo, nei šiltnamio – pakanka tinkamo vazono, šviesios vietos ir šiek tiek kantrybės.
Rudens pradžia – puikus metas pasiruošti žiemai ir pabandyti ant palangės užsiauginti šviežio imbiero. Nors iki gausesnio derliaus teks palaukti kelis mėnesius, pats auginimo procesas nėra sudėtingas.
Kokį imbierą rinktis sodinimui?
Imbierą galima užsiauginti iš paprastos parduotuvėje įsigytos šakniastiebio dalies, tačiau nuo pasirinkto gabalėlio labai priklauso, kaip greitai jis pradės leisti ūglius. Sodinimui verta skirti kelias minutes ir apžiūrėti kelias šaknis, o ne imti pirmą pasitaikiusią.
Geriausiai tinka stambesnis, mėsingas ir tvirtas šakniastiebis. Jo odelė turėtų būti lygi, neperdžiūvusi, be gilių raukšlių. Jei imbieras atrodo susitraukęs, lengvas, labai kietas arba turi daug sausų vietų, tikėtina, kad jis ilgai gulėjo sandėlyje ir dygs lėčiau.
Svarbiausias ženklas – mažos „akutės“, arba pumpurai. Jie atrodo kaip nedideli apvalūs ar kiek smailėjantys iškilimai ant šakniastiebio. Būtent iš jų vėliau formuosis nauji žali ūgliai. Ypač geras pasirinkimas – imbieras, kurio pumpurai jau šiek tiek pastorėję arba turi vos pastebimą žalsvą atspalvį.
Geriausia, jei imbieras:
- tvirtas ir sunkokas pagal savo dydį;
- mėsingas, nesusiraukšlėjęs ir neperdžiūvęs;
- neturi minkštų, šlapių ar patamsėjusių vietų;
- turi kelias aiškiai matomas „akutes“ – pumpurus;
- neturi pelėsio, nemalonaus kvapo ar mechaninių pažeidimų.
Jeigu planuojate šakniastiebį dalyti į kelias dalis, rinkitės didesnį gabalėlį su keliais atskirais pumpurais. Tuomet kiekvienoje atpjautoje dalyje bus galima palikti bent po vieną ar du pumpurus ir iš vienos šaknies užauginti kelis augalus.
Parduotuvėse pasitaiko labai glotnių, blizgių imbiero šaknų. Jos gali būti ilgiau sandėliuotos arba apdorotos taip, kad lėčiau džiūtų ir dygtų, todėl sodinimui dažnai geriau rinktis kuo natūraliau atrodantį, šviežią šakniastiebį. Jei yra galimybė, verta paieškoti ekologiško imbiero – jis dažnai būna mažiau apdorotas po derliaus nuėmimo.
Jeigu pasirinktas imbieras atrodo sveikas, bet pumpurai dar „miega“, jo iš karto nurašyti nereikėtų. Šiltai ir šviesiai palaikytas šakniastiebis po kelių dienų ar savaičių gali pradėti rodyti gyvybės ženklus. Tačiau labai sausa, susiraukšlėjusi ir be jokių matomų pumpurų šaknis paprastai sudygsta gerokai sunkiau.
Ar imbierą reikia mirkyti?
Prieš sodinant imbiero šaknį galima kelioms valandoms arba per naktį pamerkti į kambario temperatūros vandenį.
Tai ypač naudinga tuomet, jei imbieras buvo ilgiau laikytas parduotuvėje ir atrodo kiek sausokas.
Jeigu šakniastiebis labai didelis, jį galima padalyti į kelias dalis. Svarbu, kad kiekvienoje dalyje liktų bent po vieną ar du gyvybingus pumpurus.
Perpjautas vietas prieš sodinimą verta palikti kelioms valandoms apdžiūti.
Kokio vazono reikia imbierui?
Imbieras auga ne tiek gilyn, kiek į šonus, todėl jam labiausiai tinka platus, tačiau nebūtinai labai gilus vazonas.
Svarbiausia, kad vazono dugne būtų skylučių vandens pertekliui nutekėti.
Dugno sluoksniui galima berti keramzito arba smulkių akmenukų, o tada pripildyti purios, maistingos žemės.
Tinka universali žemė kambariniams augalams, kurią galima sumaišyti su trupučiu perlito ar smėlio. Dirva turi būti puri ir gerai praleisti vandenį.
Kaip teisingai pasodinti imbierą?
Imbiero šakniastiebį dėkite horizontaliai, pumpurais į viršų.
Jo nereikia sodinti labai giliai – užtenka užberti maždaug 2–4 cm žemės sluoksniu.
Pasodinus žemę lengvai palaistykite.
Svarbu neperlieti. Imbieras mėgsta drėgmę, tačiau nuolat šlapioje žemėje jo šakniastiebis gali pradėti pūti.
Kur laikyti imbierą?
Imbieras mėgsta šilumą ir šviesą, tačiau tiesioginė kaitri saulė jam nėra būtina.
Geriausia vieta – šviesi palangė ar vieta netoli lango, kur nėra šaltų skersvėjų.
Optimali temperatūra – maždaug 20–25 °C.
Jeigu žiemą vazonas stovi ant labai šaltos palangės, po juo verta padėti medinę lentelę ar kitą izoliacinį pagrindą.
Kada pasirodo pirmieji daigai?
Imbieras nėra vienas greičiausiai dygstančių augalų. Pirmųjų ūglių kartais tenka palaukti 2–6 savaites.
Todėl svarbiausia – neišsigąsti, jei po savaitės vazone vis dar nieko nematyti.
Kol augalas sudygs, žemę palaikykite vos drėgną.
Pasirodžius daigams, laistymą galima šiek tiek padidinti, tačiau tarp laistymų viršutinis žemės sluoksnis turėtų pradžiūti.
Kaip prižiūrėti imbierą žiemą?
Žiemą didžiausia problema – ne tiek šaltis kambaryje, kiek šviesos trūkumas.
Jei augalas pradeda labai stiebtis, lapai šviesėja ar svyra, tikėtina, kad jam nepakanka šviesos.
Tokiu atveju imbierą perkelkite arčiau lango.
Svarbu ir neperlaistyti. Žiemą vanduo iš dirvos garuoja lėčiau, todėl per didelė drėgmė gali būti pavojingesnė nei trumpas sausros laikotarpis.
Ar imbierą reikia tręšti?
Pavasarį ir vasarą aktyviai augantį imbierą galima patręšti maždaug kas 3–4 savaites.
Tinka universali skysta trąša arba trąšos daržovėms bei prieskoniniams augalams.
Žiemą, jei augimas sulėtėja, tręšti reikėtų rečiau arba visai netręšti.
Kada galima skinti imbierą?
Jeigu norisi tik nedidelio gabalėlio šviežio imbiero, atsargiai atkasti šakniastiebio kraštą galima jau po kelių mėnesių.
Tačiau gausesniam derliui paprastai reikia daugiau laiko – maždaug 8–10 mėnesių.
Subrendęs imbieras pradeda rodyti aiškų ženklą: jo lapai ima gelsti, džiūti ir palaipsniui nunyksta.
Tuomet augalą galima išimti iš vazono ir nuimti visą šakniastiebių derlių.
Ar galima imbierą auginti nuolat?
Taip. Nuėmus derlių galima pasilikti kelis sveikus šakniastiebio gabalėlius su pumpurais ir juos vėl pasodinti.
Taip vieną kartą įsigytas imbieras gali tapti nuolat atsinaujinančiu augalu jūsų namuose.
Dažniausios imbiero auginimo klaidos
Viena dažniausių klaidų – per gausus laistymas. Nors imbieras kilęs iš šilto ir drėgno klimato, jo šaknims būtina oro cirkuliacija.
Kita klaida – per mažas vazonas. Kadangi šakniastiebiai plečiasi horizontaliai, siaurame inde augalas turės mažiau vietos.
Taip pat nereikėtų tikėtis labai greito rezultato. Imbieras auga lėtai, todėl jam svarbiausia pastovi šiluma, pakankama drėgmė ir laikas.
Kodėl verta imbierą auginti namuose?
Namuose užaugintas imbieras gali būti gerokai aromatingesnis ir sultingesnis už ilgai sandėliuotą parduotuvės šaknį.
Be to, pats augalas yra dekoratyvus – jo ilgi, siauri, sodriai žali lapai suteikia namams egzotiškumo.
O žiemą ypač malonu žinoti, kad šalia virtuvės auga šviežias prieskonis, kurį galima naudoti arbatai, sriuboms, troškiniams ar kepiniams.
