Vieniems jaukūs namai reiškia minkštą pledą ir žvakių šviesą, kitiems – švarią erdvę, o tretiems – draugų pilną virtuvę. Atsakykite į 6 klausimus ir sužinokite savo namų jaukumo tipą.
jaukumas
Kaip rudenį namus padaryti jaukesnius nepadidinus šildymo? IKEA dizainerė Morta Bučinskienė pataria pradėti nuo grindų, tekstilės ir šviesos.
Namai retai tampa savais vien dėl gražiai parinktų spalvų, baldų ar tobulai suderintų medžiagų. Dažnai jų jaukumas atsiranda vėliau – kai ant stalo nugula mėgstama knyga, iš kelionės parvežtas daiktas, šeimos paveldėtas baldas ar kasdieniai ritualai, kurių neįmanoma iki galo suplanuoti vizualizacijoje. Būtent apie tai kalba „AKMIRA Studio“ įkūrėja, interjero dizainerė Akvilė Baronaitė, įsitikinusi, kad suplanuotas interjeras gali sukurti kryptį, ritmą ir estetinį pagrindą, tačiau namus galutinai pripildo juose gyvenantis žmogus.
Maža virtuvė dažnai stokoja ne spintelių, o vietos, kur galima ramiai prisėsti su kava. Sala čia netelpa, didelis stalas užgožia praėjimą, o kėdės nuolat trukdo. Dizaineriai siūlo kitą sprendimą – įrengti nedidelį sėdimą kampelį su suolu ir kompaktišku staliuku. Užtenka vieno tuščio kampo, o virtuvė tampa jaukesnė.
Helovino dekoracijos daugeliui asocijuojasi su juodais voratinkliais, kaukolėmis ir baugiomis kaukėmis. Todėl ne viena šeimininkė šiurpnakčio namuose verčiau visai nešvenčia. Tačiau interjero dizainerė Morta Bučinskienė sako, kad šiurpnaktis nebūtinai turi būti juodas ir bauginantis: žemiški rudens atspalviai, šilti kvapai ir truputis humoro puikiai dera tarpusavyje.
Norint namuose sukurti jaukią, akims malonią aplinką, reikia galvoti ne apie vieną lempą, o apie visą apšvietimo scenarijų.
Terasa, kuri dieną atrodo tik kaip išėjimas į kiemą ar poilsio zona šiltuoju metų laiku, sutemus gali tapti pačia maloniausia vieta namuose.
Moliūgai ant komodos, pagalvėlė su klevo lapais, užrašas „Ruduo“ prie durų – atrodo, kad namai jau pasiruošę sezonui. Tačiau interjero dizaineriai įspėja: būtent tokie sprendimai dažniausiai ir nupigina namų vaizdą. Rudens dekoras atrodo brangiai ne tada, kai jo daug, o tada, kai jis tik šiek tiek pakeičia jau esamą namų nuotaiką.
Klausimas, kaip vonios kambarys gali tapti šiltesnis ir malonesnis be kapitalinio remonto, šiandien aktualus daugeliui butų ir namų savininkų.
Spalį, kai sodai nurimsta, o gyvenimas vėl persikelia už namų sienų, daugelis ima kritiškiau žvelgti į savo interjerą ir ieškoti, ko jam trūksta. Atsakymų dažnai ieškome ten pat, kur ir visi: tarp smėlio spalvos minimalistinių namų, kurie žurnaluose ir socialiniuose tinkluose atrodo tarsi nukopijuoti vieni nuo kitų. Tačiau tikrasis jaukumas kartais slypi visai kitur – senoje indaujoje, gėlėtame porceliano puodelyje ar sode, kuriam leista augti taip, kaip jis pats nori.
Baltos sienos, šviesi sofa, smėlio spalvos užuolaidos – rami, švari ir, regis, saugiausia interjero formulė. Tačiau ne vienas, gyvenantis tokiuose namuose, rudenį pastebi tą patį: kambarys atrodo ne jaukus, o tuščias ir vėsus, tarsi gydytojo kabinetas. Pirma mintis – trūksta spalvų. Interjero dizaineriai su tuo nesutinka.
Lapkritį, kai vakarus vis dažniau leidžiame namuose, ypač aiškiai pajuntame, ar jie mus ramina, ar vargina. Dovilė šį skirtumą pažįsta iš dviejų pusių: kaip ramybės mokytoja ir kaip moteris, pati išgyvenanti statybų chaosą. Dar prieš metus jos sklype stovėjo tik pamatai, o šiandien ji, pirmą kartą gyvenime viena kuria savo namus: be statybų patirties ir be interjero dizainerės. Ištisus metus Nevėžyje besimaudanti ir kitoms moterims nuraminti nervų sistemą padedanti Dovilė šį išbandymą pavertė savęs pažinimo mokykla ir suprato, kokie namai iš tiesų ramina, o kokie tik gražiai atrodo.
