Greitas tempas, vartotojiška kultūra ir dėmesio nekoncentravimas – visos šios XXI amžiaus savybės gali būti priskiriamos prie priežasčių, kodėl šiandien taip dažnai sugadinami ir išmetami daiktai. Nesaugome ne tik marškinėlių ar naujų džinsų, bet ir mobiliųjų telefonų, dviračių ar net namų sienų. Draudikai kasmet fiksuoja vis daugiau smulkių žalų, nutinkančių dėl neatsargumo ar tiesiog aplaidaus elgesio. Nors ir gyvename laikais, kai beveik visus daiktus galima greitai pakeisti naujais, žmonės neskuba bėgti į parduotuves ieškoti pakaitalo, o dažnai kreipiasi į draudikus. Tačiau ar visos smulkios žalos yra draudžiamieji įvykiai, o gal dalis iš jų yra tiesiog nusidėvėjimas?
Draudimas
Prieš mėnesį Vilniuje, viename Papilėnų gatvės daugiabučio bute kilęs gaisras dar kartą priminė apie netikėtai užklumpančias nelaimes, galinčias sunaikinti ne tik asmeninį, bet ir kaimynų turtą. Šio gaisro metu buvo apgadinta apie 20 kaimyninių butų – daugiausia dėl suodžių, dūmų ir vandens padarinių po gaisro gesinimo. Pasak ekspertų, ši nelaimė parodė, kad net ir turint būsto draudimą, labai svarbi ir civilinės atsakomybės apsauga – nuo pasirinkto jos dydžio priklauso, kokią kaimynų nuostolių sumą galima padengti.
Kaimynai yra neatsiejama gyvenamosios vietos dalis, kurios dažniausiai negalime pasirinkti. Bendravimą su jais, deja, neretai kartina skundai dėl triukšmo ar nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Tyrimai rodo, kad Latvijoje žmonės dažniau nei Lietuvos ar Estijos gyventojai kenčia nuo kaimynų keliamo triukšmo ir būsto užpylimo.
Nors didžiajai daliai Lietuvos žmonių namai – jų tvirtovė, pavasarį juose vis dažniau pažyra šukės. Draudikai atkreipia dėmesį, kad prasidėjus šiltajam sezonui daugiau nei dvigubai išauga su stiklo dūžiais susijusių draudžiamųjų įvykių. Kodėl pavasarį dūžta stiklai ir ką daryti, jei taip nutinka, konsultuoja ekspertai....
Po įvairių ugnies, gamtos stichijų sukeltų nelaimių išauga susidomėjimas būsto draudimu. Neseniai įvykus nelaimei Vilniaus Viršuliškių rajone ir kasmet palaipsniui dažnėjant ekstremalių orų reiškiniams, kyla klausimų, kaip apsaugoti save ir savo būstą – ypač mokant už jį būsto paskolą....
Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos gyventojams daugiau laiko leidžiant namuose, draudimo specialistai fiksavo daugiau būsto užliejimų, sugadinimų.
Savaitgalį pajūryje ir Šiaurės vakarų Lietuvoje numatomi neramūs orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį iš sausio 3 d. į 4 d. vėjo stiprumas vakarinėje šalies dalyje sieks 25-35 m/s, o vietomis vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 40 m/s. Draudikai ragina gyventojus pasirūpinti savo turto saugumu.
Šių metų pradžioje sostinės Viršuliškių rajone sprogimo ir gaisro nuniokoto daugiabučio pagrindiniai atstatymo darbai jau baigti − dauguma gyventojų jau visai netrukus galės grįžti į savo butus. Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais, pastato atstatymo darbai iš viso kainavo 1,3 mln. eurų, šią sumą kompensuoja draudimo bendrovės, miesto savivaldybė ir vyriausybė. Gyventojai patyrė ir nemenkų namų turto praradimų − tad kokių pamokų suteikė ši nelaimė?
Vairavimo egzaminas ne vieną mokinį verčia paprakaituoti. Ypač nelaukiamos užduotys – stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonę tenka pastatyti įvairiomis pozicijomis. Panašu, kad šių pamokų praktikuojantis egzaminui atsisakyti toli gražu negalima. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta apklausa parodė, kad beveik kas trečias lietuvis yra patyręs avariją automobilių aikštelėje. Iš jų net 33 proc. incidentą aikštelėje patyrė du ar tris kartus, o 1 proc. – net keturis ar penkis kartus. Draudikai sutaria, kad incidentai stovėjimo aikštelėse yra dažni, o jų priežastys būna kitokios nei dauguma galvoja.
Per Velykas išvykdami lankyti artimųjų pasiimame tiek daiktų, kad jų talpinimas į automobilį tampa tikru išbandymu. Bagažinės ne visada pakanka, todėl daiktų ryšulėlius tenka rikiuoti bei kaišioti ir transporto priemonės salone. Neretai dėl netinkamų gabenimo sąlygų, pasiekę kelionės tikslą pamatome, kad kai kurie daiktai yra sugadinti. Žinoma, tai kelia pavojų ir keleiviams. Ekspertai dalinasi naudingais patarimais, kaip automobiliu keliauti saugiai....
Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą – tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Sprogimas Viršuliškių daugiabutyje, vėliau – Panevėžyje ir Šakių rajone, gausus snygis praėjusį mėnesį, pastarojo rugpjūčio gamtos stichijos – įvykiai, kurie mūsų šalies žmones paskatino veikti. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių...
Draudikai atkreipia dėmesį, kad kasmet nuo žaibų nukenčia ne tik statiniai, gyvuliai, bet ir elektriniai kiemo priežiūros prietaisai.















