Kasdien širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę Europos Sąjungoje (ES) išgirsta daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Geresne statistika negali pasigirti ir Lietuva – šalyje sergamumas vien išemine širdies liga yra net 4 kartus didesnis nei ES vidurkis. Prie aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) prisideda ne tik žalingi įpročiai, prasta „blogojo“ cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas, teigia gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Apie kolageno papildus dabar jau yra girdėję dauguma žmonių. Tačiau net ir jais ar savo savijautos gerinimu suinteresuoti žmonės vis dar gali nežinoti, koks kolagenas – geriausias ir, jei tiksliau, ar geriamas, skystas kolagenas yra tinkamas pasirinkimas. Dr.OHHIRA® atstovai Lietuvoje apžvelgs, kodėl ši medžiaga apskritai svarbi mūsų organizmui, ir kodėl geriamas kolagenas gali būti naudingas.
Lietuviško prekybos tinklo apklausos duomenimis, tautiečiai – kur kas labiau prisiekę kavos, o ne arbatos, mėgėjai. Pasirodo, kava yra populiariausias karštasis gėrimas visoje šalyje. Tačiau, ar žinojote, kad tiek kavos, tiek arbatos saikingas vartojimas gali padėti sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis? Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas dalinasi atsakymu į dažną klausimą – kiek gi puodelių kavos arba arbatos per dieną reiktų išgerti, kad pagerintume širdies veiklą ir neperlenktume lazdos?
Miegas yra gero kasdienio gyvenimo pagrindas, nes tik gerai pailsėję galime būti produktyvūs, energingi ir sveiki, sako miego mokslininkė. Panašu, kad vis geriau tai suprantame ir patys – naujausia apklausa atskleidžia, jog 7 iš 10 Lietuvos gyventojų miegą įvardina kaip svarbų elementą gerai sveikatai, emocinei gerovei ir net – sėkmei gyvenime. Tačiau maždaug 60 proc. apklaustųjų prisipažįsta, kad jeigu nepavyksta pakankamai pamiegoti, jie dėl to patiria stresą.
Širdis į kulnus nusirito, kai pamatėte, kad su savimi neturite išmaniojo telefono? Gali būti, kad esate priklausomas. Jei praleidžiate daugiau laiko socialiniuose tinkluose nei bendraudami su realiais žmonėmis, arba nuolat tikrinate žinutes, el. laiškus ar programėles, gali būti metas iš naujo įvertinti, kaip naudojate technologijas. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kaip atpažinti priklausomybę, o Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, siūlo netradicinį būdą, padėsiantį grįžti prie balanso.
Atėjus rudens sezonui, mūsų kasdieniai įpročiai keičiasi: mažėja saulės šviesos, o šaltis skatina ieškoti šilumos ir jaukumo ne tik aprangoje, bet ir lėkštėje. Mitybos specialistė Gabrielė Urbonaitė primena, kad tinkamai parinktas maistas šiuo laikotarpiu gali padėti ne tik išlaikyti energijos lygį, bet ir apsaugoti nuo peršalimo ligų bei niūrios nuotaikos.
Kai lauke įsivyrauja rudeniška žvarba, o giedrą dangų pakeičia cepelinų spalvos dargana, dažnas renkasi gyventi sėsliau – daugiau laiko praleidžiama namuose, įninkama į filmus ir serialus, mažiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir laikui gamtoje. Specialistai atskleidė, kokie pavojai tyko įnikus į sėslų gyvenimo būdą ir pasidalino patarimais, padėsiančiais šaltąjį sezoną praleisti sveikai bei aktyviai.
„Grybai – tai didžiulis, neišnaudotas naujų galingų vaistų šaltinis“ – savo knygoje apie grybus teigia garsus mikologas Paulas Stametsas. Funkciniai grybai šiuo metu susilaukia nemažai dėmesio dėl savo, kaip teigiama, naudos sveikatai – nuo imuniteto stiprinimo, streso reguliavimo ar net pagalbos gydant sunkias ligas. Įvairių gydomųjų savybių turinčių funkcinių grybų galima rasti ir Lietuvoje, tačiau nepatariama pulti jais gydytis neįvertinus galimų rizikų ir nepasitarus su specialistais.
Su vėstančiais orais prasidėjo ir gripo sezonas, statistiškai trunkantis nuo spalio iki gegužės mėnesio. Remiantis Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2023–2024 m. gripo sezono piko laikotarpiais fiksuota net iki 1800 susirgimų 100-ui tūkst. gyventojų per savaitę, o daugiausiai sergančiųjų buvo lapkričio–sausio mėnesiais. Specialistės paneigė populiariausius mitus apie gripą, pasidalijo aktualiais patarimais ir atskleidė visiems tėveliams svarbią naujieną.
„Liga tikrai pakeičia gyvenimą: daug atima, bet daug ir duoda“, – sako krūties vėžį išsigydžiusi ir šiuo metu ilgalaikėje stebėsenoje esanti Rūta (vardas pakeistas). Nors išgirdus diagnozę moteriai buvo šokas ir prireikė vaistų nuo depresijos, tačiau suradusi reikalingą pagalbą ji sukaupė jėgų gydymui, o šiandien padeda pasveikti savo likimo žmonėms.
Artėjant penktai dešimčiai daugelį moterų pradeda kamuoti pirmieji menopauzės simptomai: pila karštis, svaigsta galva, padidėja prakaitavimas, skauda sąnarius, paūmėja nuotaikų kaita. Organizme vykstančius natūralius pokyčius gali sušvelninti ne tik medicininiai preparatai, bet ir tinkama mityba bei fizinis aktyvumas.
Saulės spinduliams lepinant vis trumpiau, orams žvarbstant, lengva „paskęsti“ rudeninės rutinos monotonijoje ir susidurti su sezoninės depresijos simptomais. Specialistės atskleidė, kaip pasireiškia sezoninė depresija, kokia žmonių grupė labiausiai linkusi į nuotaikų svyravimus bei kokios priemonės padeda suvaldyti pirmuosius simptomus arba visai jų išvengti.















