Kepenys – tikras mūsų organizmo superherojus, atliekantis šimtus gyvybiškai svarbių funkcijų ir pasižymintis stulbinančiu gebėjimu atsinaujinti. Net jei prarandama ar pažeidžiama iki 75 proc. šio organo audinio, kepenys vis tiek gali atkurti savo pradinį dydį ir veiklą. Tačiau būtent ši ištvermė slepia didžiausią pavojų – dėl unikalių organo savybių kepenų skausmas pasireiškia labai vėlai, todėl apie gresiančią nelaimę dažnai sužinome tik tada, kai žala jau būna sunkiai atitaisoma.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Nuo A iki Z
Ar kada nors valgydami ledus arba gerdami karštą gėrimą pajutote geliantį dantų skausmą? Jei taip, vadinasi, jūs – vienas iš daugelio žmonių, kurių dantys jautrūs šalčiui arba karščiui. Specialistų teigimu, tai kamuoja maždaug kas antrą žmogų. Tokį skausmą dažniausiai jaučia tie, kurių dantų emalis plonesnis, nors tai gali įspėti ir apie dantų ėduonį bei kitas odontologines problemas. Visiškai atsikratyti šios bėdos neįmanoma, bet geresnė burnos higiena ir...
Karščio bangos, nemiga ir svorio augimas – tai ne tik „amžiaus klausimas“. Gydytoja akušerė-ginekologė paaiškina, kodėl nereikia kentėti tylint ir kokie mokslo bei gamtos metodai iš tiesų veikia.
Artėjant penktai dešimčiai daugelį moterų pradeda kamuoti pirmieji menopauzės simptomai: pila karštis, svaigsta galva, padidėja prakaitavimas, skauda sąnarius, paūmėja nuotaikų kaita. Organizme vykstančius natūralius pokyčius gali sušvelninti ne tik medicininiai preparatai, bet ir tinkama mityba bei fizinis aktyvumas.
Staigus skausmas, nuo kurio naktį net pašokate iš lovos, daugeliui pažįstamas iki smulkmenų. Naktinis kojų mėšlungis dažnai iškart nurašomas magnio trūkumui, tačiau specialistai perspėja: tai gali būti tik viena iš priežasčių, o kartais problema slypi visai kitur.
Atrodo, kad vasarą turėtume jaustis lengviau: daugiau šviesos, daugiau laiko lauke, mažiau niūrumo. Tačiau ne vienas pastebi priešingą dalyką: miegas vasarą tampa neramesnis, užmigti sunkiau, o ryte kūnas jaučiasi taip, lyg poilsio būtų buvę per mažai.
Negalite užmigti, „scrollinate“ telefoną, o dėl to – dar labiau nesimiega? Tai – tarsi užburtas ratas, vedantis tiesiai į nemigą. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai ir laikrodžiai turi įrankius, reikalingus sukurti tinkamą nuotaiką poilsiui ir stebėti, kiek gilus yra jūsų miegas. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, rekomenduoja keletą funkcijų, kurios padės jums nusiraminti, nutildyti pranešimus (angl. notifications) ir laikytis reguliaraus miego režimo.
Staiga atsiradęs skausmingas gumbelis ant akies voko daugeliui gali sukelti nerimą. Iš pradžių tai gali atrodyti tik kaip nežymus paraudimas ar patinimas, tačiau neretai toks pakitimas signalizuoja apie miežį – bakterijų sukeltą uždegimą, galintį gerokai apsunkinti kasdienybę, sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė.
Pusę dienos praleidote prie kompiuterio ekrano, nedarėte jokio fizinio darbo, tačiau grįžę namo jaučiatės taip, lyg būtumėte nubėgę maratoną. Pažįstamas jausmas? Daugelį iš mūsų kankinantis nepaaiškinamas nuovargis po darbo neretai aplanko net ir tuos, kurių dienotvarkė nebuvo perpildyta stresinėmis užduotimis.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl, regis, gyvename neblogai, tačiau kasdien mus lydi nepaaiškinamas nuovargis, motyvacijos stoka ir energijos trūkumas? Visi nuolat ieškome atsakymų, kaip gyventi ilgiau ir jaustis geriau, tačiau mūsų sveikatą tyliai griauna visuomenėje giliai įsišakniję ilgaamžiškumo mitai. Pasirodo, pakeitę vos kelis kasdienius įpročius ir nustoję tikėti rinkodaros triukais, galėtume padovanoti sau net dešimtmetį visaverčio, energingo gyvenimo.
Galvos skausmas, sloga ar nedidelis karščiavimas – tokie negalavimai dažnai priverčia pasidairyti po namų vaistinėlę. Tačiau tarp įvairių sukauptų buteliukų ir tablečių neretai galima rasti ir seniai pirktų vaistų, kurių galiojimas jau pasibaigęs. Ką daryti su tokiais vaistais – išmesti ar rizikuoti ir vartoti? Ir kokių pasekmių gali turėti toks pasirinkimas?
Nutukimas – viena sparčiausiai augančių sveikatos problemų visame pasaulyje, tačiau daugelis žmonių vis dar tikisi ją įveikti duodami pažadus sau pradėti sportuoti ar pagaliau susitvarkyti mitybą kada nors ateityje, dažnai – nuo naujųjų metų. Kodėl tiek daug žmonių laukia simbolinių datų, o ne imasi veiksmų tada, kai problema jau trukdo gyventi? Ir ar išvis įmanoma nutukimą suvaldyti vien valios pastangomis? Kaip atpažinti tikruosius rizikos veiksnius ir nuo ko pradėti pokyčius, pasakoja šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.















