Nuolatinis programėlių perjunginėjus ir dėmesio fragmentacija tapo tyliąja šiuolaikinio žmogaus epidemija. Mokslininkai apskaičiavo tikrąją šio reiškinio kainą, o ekspertai pataria, kaip suderinti namų biuro ergonomiką bei skaitmeninę higieną, kad išsaugotume vidinę energiją.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Nuo A iki Z
Pilvo pūtimas, graužiantis rėmuo ar maudžiantis skausmas – simptomai, kuriuos bent retkarčiais pajunta daugelis. Dažniausiai kaltiname stresą ar netinkamą mitybą, tačiau medikai įspėja: už šių pojūčių gali slėptis klastinga skrandžio bakterija, vadinama Helicobacter pylori.
Nemalonus burnos kvapas (halitozė) – dažna, bet vis dar tabu tema. Jis gali paveikti pasitikėjimą savimi, bendravimą ir net santykius. Nors dažnai manoma, kad tai tik prastos burnos higienos pasekmė, iš tiesų priežasčių gali būti kur kas daugiau.
Nuolatinis lūpų sausumas, šerpetojimas ir trūkinėjimas – varginanti problema, dėl kurios ranka pati tiesiasi prie lūpų balzamo. Tačiau ar kada pastebėjote, kad kuo dažniau jį tepate, tuo labiau vargina sausos lūpos?
Nuolatinis nuovargis, energijos stoka ar sunkumas susikaupti dažnai priskiriami įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar miego trūkumui. Tačiau vis dažniau sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad už šių iš pažiūros „nekaltų“ simptomų gali slypėti organizmo siunčiami signalai apie geležies trūkumą.
Miegate prastai? Nebūtina iškart kreiptis į gydytoją ar griebtis tablečių – verčiau atkreipkite dėmesį į smulkmenas, kurios gali daryti įtaką ne tik poilsiui naktį, bet ir produktyvumui dieną. Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pabrėžia – miegas nėra atskira dienos dalis, todėl nemiga tampa plačia visuomenės problema.
Širdis į kulnus nusirito, kai pamatėte, kad su savimi neturite išmaniojo telefono? Gali būti, kad esate priklausomas. Jei praleidžiate daugiau laiko socialiniuose tinkluose nei bendraudami su realiais žmonėmis, arba nuolat tikrinate žinutes, el. laiškus ar programėles, gali būti metas iš naujo įvertinti, kaip naudojate technologijas. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kaip atpažinti priklausomybę, o Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, siūlo netradicinį būdą, padėsiantį grįžti prie balanso.
Mažiau nei už dviejų savaičių Vilniaus gatves užplūs didžiausia bėgimo šventė Lietuvoje – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Nors bėgti maratoną ryžtasi ne kiekvienas, tinkamas pasiruošimas bet kokiai distancijai yra itin svarbus. Kokiomis taisyklėmis vadovautis ir į ką labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį, jei dar tik pradedate savo bėgimo kelionę, pataria Lietuvos bėgimo rekordininkas Simas Bertašius.
Daugelis žmonių, kuriuos vargina lėtinis nugaros skausmas ar nuolatinis sąnarių maudimas, linkę tai nurašyti sėdimam darbui, nepatogiam čiužiniui ar tiesiog bėgantiems metams. Tačiau jei skausmas nepraeina, o rytais kūnas jaučiasi tarsi surakintas, tai gali būti kur kas rimtesnių, autoimuninių ligų signalas.
„Blogiau girdžiu kaire ausim“, „atrodo, kad kažkas nuolat zyzia“, „vienoje ausyje tarsi pulsuoja“ – tokius ir panašius nusiskundimus neretai girdi medikai ir vaistininkai. Bet koks diskomfortas, susijęs su klausa, stipriai apkartina gyvenimą. Juk klausa – vienas svarbiausių žmogaus pojūčių. Klausos nusilpimas ar nemalonūs pojūčiai ausyse nebūtinai susiję tik su senatve. Įtakos tam gali turėti triukšminga darbo aplinka, netinkamas ausinių naudojimas, o kartais – ir netinkami ausų higienos įpročiai.
Nuovargis, kurio nepanaikina miegas, keisti bėrimai, sąnarių maudimas ar vis dažniau užklumpantis „smegenų rūkas“. Daugelis šiuos simptomus nurašo stresui, amžiui ar perdegimui darbe. Tačiau vaistininkai ir medikai pastebi nerimą keliančią tendenciją: neretai tai – pirmieji signalai, kad jūsų organizme prasidėjo autoimuninės ligos.
Nerami geopolitinė padėtis skatina vis daugiau žmonių rūpintis savo saugumu. Viešojoje erdvėje diskutuojama apie būtiniausius daiktus ir maisto atsargas, kuriomis turėtume pasirūpinti, o kai kurie planuoja ir savo išvykimo krepšių turinį. Specialistės papasakojo, kokiais vaistais turėtų būti papildyta namų vaistinėlė, kaip tvarkyti ir planuoti jų turinį, jeigu kartais dėl ekstremalios situacijos į vaistinę nuvykti negalėtume, ir ką tokiu atveju daryti lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.















