Daugelis žmonių, kuriuos vargina lėtinis nugaros skausmas ar nuolatinis sąnarių maudimas, linkę tai nurašyti sėdimam darbui, nepatogiam čiužiniui ar tiesiog bėgantiems metams. Tačiau jei skausmas nepraeina, o rytais kūnas jaučiasi tarsi surakintas, tai gali būti kur kas rimtesnių, autoimuninių ligų signalas.
Gydytojai įspėja, kad laukti, kol skausmas praeis savaime, yra pavojinga, o tradicinė rentgeno nuotrauka ligos pradžioje gali nieko neparodyti. Norint išsiaiškinti tikrąją šių varginančių simptomų kilmę, medikai pasitelkia specifinį genetinį žymenį – HLA-B27 tyrimą.
Pavojus, užkoduotas genuose
Nors diagnozuojant ligas mes įpratę ieškoti virusų ar bakterijų, kartais problema slypi mūsų pačių ląstelėse.
„Šiuo tyrimu nustatoma, ar kraujo mėginyje yra žmogaus leukocitų antigenas B27 (HLA-B27). Tai baltųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantis baltymas, padedantis imuninei sistemai atpažinti savas organizmo ląsteles. Kiekvienas asmuo paveldi unikalų HLA antigenų derinį, kuris randamas visų branduolį turinčių ląstelių paviršiuje.
HLA-B27 antigeną turi apie 5–10 proc. žmonių. Nors jis pats nesukelia ligos, jo buvimas didina riziką susirgti tam tikromis autoimuninėmis būklėmis, ypač ankiloziniu spondilitu“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Jei jūsų šeimoje yra asmenų, sergančių su šiuo antigenu susijusiomis ligomis, rizika, kad lėtinis nugaros skausmas yra ne šiaip nuovargis, išauga dar labiau.
Kodėl imunitetas atakuoja sąnarius?
Vienas labiausiai intriguojančių ir gąsdinančių faktų – sunkią sąnarių ligą (reaktyvųjį artritą) gali išprovokuoti paprasčiausias apsinuodijimas maistu ar intymi infekcija.
„Autoimuninių sutrikimų kilmė dažnai lieka nežinoma, tačiau tam tikrais reaktyviojo artrito atvejais ligą gali išprovokuoti infekcijos, sukeltos tokių mikroorganizmų kaip Chlamydia, Campylobacter, Salmonella, Ureaplasma ar Yersinia.
Manoma, kad dėl struktūrinio panašumo tarp šių sukėlėjų ir HLA-B27 antigeno imuninė sistema gali klaidingai atakuoti savus audinius, palaikydama uždegimą net ir pasveikus nuo infekcijos“, – teigia gydytoja E. Marciuškienė.
Kitaip tariant, jūsų organizmas, nugalėjęs bakteriją, nespėja „išjungti“ gynybos režimo ir pradeda naikinti savo paties sąnarius.
Atpažinkite simptomus: kam būtina išsitirti?
Klaidinga manyti, kad reumatologinės ligos užklumpa tik senatvėje. Priešingai – tai jaunų žmonių problema.
„Šios ligos dažniau nustatomos vyrams ir neretai pasireiškia apie 30-uosius gyvenimo metus. Pavyzdžiui, ankiloziniam spondilitui būdingas lėtinis skausmas, uždegimas ir progresuojantis stuburo, kaklo bei krūtinės ląstos sustingimas“, – pastebi gydytoja E. Marciuškienė.
HLA-B27 tyrimas ypač rekomenduojamas, jei jus vargina:
- Nepaaiškinamas nugaros skausmas. Lėtinis nugaros skausmas (ypač stuburo, kaklo ar krūtinės ląstos srityje), taip pat periferinių sąnarių maudimas.
- Akių problemos. Pasikartojantis akių uždegimas (priekinis uveitas), kurio metu akys parausta ir tampa jautrios šviesai.
- Kompleksiniai simptomai. Reaktyvusis artritas (anksčiau žinomas kaip Reiterio sindromas), kuris kartu su sąnariais gali pažeisti odą ar šlapimo takus.
Kodėl negalima pasikliauti tik rentgenu?
Daugelis pacientų, pajutę skausmą, prašo gydytojo rentgeno nuotraukos, tikėdamiesi joje pamatyti ligos priežastį. Tačiau reumatologijoje tai gali būti didelė klaida, lemianti pavėluotą gydymą.
„Ligos pradžioje požymiai gali būti neryškūs, o specifiniai rentgenologiniai sąnarių pakitimai dažnai išryškėja tik po kelerių metų. Priekinis uveitas – tai pasikartojantis vienos arba abiejų akių uždegimas, kuris taip pat gali būti šių susirgimų indikatorius“, – aiškina „Antėja“ specialistė.
Būtent todėl atliekamas išsamus ištyrimas iš kraujo. Siekiant nustatyti uždegimo aktyvumą organizme, HLA-B27 genetinis tyrimas dažniausiai derinamas su kitais svarbiais rodikliais:
- Reumatoidiniu faktoriumi (RF);
- Eritrocitų nusėdimo greičiu (ENG);
- C reaktyviuoju baltymu (CRB).
„Diagnozuojant ankilozinį spondilitą, itin svarbu kompleksiškai vertinti tiek HLA-B27 tyrimo rezultatą, tiek klinikinius simptomus. Kadangi būdingi struktūriniai kaulų ir sąnarių pokyčiai rentgeno nuotraukose gali išryškėti tik po kelerių metų, šis genetinis žymuo suteikia svarbios papildomos informacijos ankstyvam ligos tikimybės įvertinimui“, – pabrėžia E. Marciuškienė.
Svarbu žinoti, kad neigiamas tyrimo rezultatas visiškai neatmeta ligos galimybės, nes dalis pacientų gali sirgti ir neturėdami šio antigeno. Todėl pajutus varginančius nugaros ar sąnarių skausmus, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus, kurie sudėlios visą diagnostikos vaizdą ir laiku užkirs kelią ligos progresavimui.
