Odai senstant išlaikyti ją stangrią ir elastingą tampa vis didesnis iššūkis. Odos būklė vis labiau priklauso nuo gausybės faktorių: genetinių bei biologinių procesų, oro sąlygų ar ultravioletinių spindulių. Specialistės pataria, kokios priemonės padės išlaikyti odą gražią ir sveiką ir kaip kovoti su jos senėjimu.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Nuo A iki Z
Nuo seno žinomas posakis „grožis reikalauja aukų“ kartais tampa realybe: po įvairių grožio procedūrų gali kilti alerginių reakcijų, uždegimų ar net infekcijų. Kaip tinkamai pasinaudoti procedūrų teikiamais privalumais, kad po jų nereiktų skubėti pas sveikatos specialistus, pataria vaistininkė.
Mitybos įpročiai Lietuvoje rodo aiškią tendenciją – riebios žuvies vartojama nepakankamai, o omega-3 riebalų rūgščių trūkumas tampa nematoma, bet rizikinga problema. Ką reikėtų žinoti apie šių riebalų rūgščių poveikį sveikatai, aiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius prof. Rimantas Stukas.
Kaip ir mūsų oda, taip ir plaukai skirtingais sezonais patiria orų permainų keliamus iššūkius. Atėjus rudeniui šaltis ir žvarba turi didžiausią, dažniausiai neigiamą, poveikį plaukams ir galvos odai. Nors daugelis neskuba iš spintos išsitraukti kepurės, o vaikščioti be jos šaltuoju sezonu gali atrodyti madinga, vaistininkė primena, kad galvos apdangalai – daugiau nei mados reikalas, tad į jų naudą numoti ranka tikrai nereikėtų.
Apie medžiagų apykaitą esame girdėję kone visi, tačiau retai susimąstome, kaip jos pokyčiai gali paveikti mūsų organizmą ir sukelti sveikatos...
Visuomenėje paplitusios kalbos, neva obuoliai rudenį gali tapti alternatyva dantų šepetėliui ar dantų pastai, padėti išlaikyti gerą burnos sveikatą ar apsaugoti dantis nuo gedimo – tėra mitas, sako dantų higienos ekspertės.
Nors visi nekantriai laukiame pavasario, kartu su juo sugrįžta ir alergijų sezonas, kurį pasitinkame čiaudėdami ir varvančiomis nosimis. Specialistės papasakojo apie dažniausius pavasarinių alergijų tipus, atskleidė, kodėl alergiškų žiedadulkėms kasmet vis daugėja, patarė, kaip pasiruošti alergijų sezonui ir paneigė populiariausią mitą apie alergijas – įsitikinimą, kad niekam nesi alergiškas.
Šiandien – Pasaulinė miego diena, o paskutinį kovo sekmadienį laikrodžius pasuksime valandą į priekį. Nors šis pokytis dažnai atrodo nereikšmingas, prarasta valanda gali turėti ilgalaikių pasekmių: padidėjusį nuovargį, sumažėjusį produktyvumą, sutrikusi ritmą. „Samsung Health“ duomenimis, surinktais iš 40 Europos šalių, laiko persukimas gali sutrikdyti miegą net kelioms savaitėms, o didžiausią poveikį jaučia dvidešimtmečiai.
Kiek jums metų? Jei atsakydami į šį klausimą mintyse prisiminėte savo gimimo metus – darote didelę klaidą. Šiandien tikrasis ilgaamžiškumas nebėra matuojamas vien kalendoriumi. Genetikas ir prevencinės medicinos ekspertas dr. Vaidas Dirsė įspėja, kad du tais pačiais metais gimę žmonės gali būti biologiškai vienas nuo kito nutolę net keliasdešimt metų.
Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti?
Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Lėtinis stresas ilgainiui tampa tylia kasdienybės dalimi, pasireiškiančia fiziniu pervargimu, emociniu išsekimu, miego sutrikimais, nuotaikų kaita ar nuolatiniais nugaros bei galvos skausmais – tai ne laikinas nepatogumas, o kūno protestas.
Lietuviško prekybos tinklo apklausos duomenimis, tautiečiai – kur kas labiau prisiekę kavos, o ne arbatos, mėgėjai. Pasirodo, kava yra populiariausias karštasis gėrimas visoje šalyje. Tačiau, ar žinojote, kad tiek kavos, tiek arbatos saikingas vartojimas gali padėti sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis? Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas dalinasi atsakymu į dažną klausimą – kiek gi puodelių kavos arba arbatos per dieną reiktų išgerti, kad pagerintume širdies veiklą ir neperlenktume lazdos?















