Šalti ledai ir vėjyje džiūstantys, šlapi plaukai peršalimo neprišauks – dažniausiai nemalonius simptomus sukelia virusai, o kartais – bakterijos, klestinčios ir šiltuoju laikotarpiu. Specialistės pasakoja, kaip neapkartinti vasaros atostogų liga ir kaip greičiau pasveikti, jeigu apsisaugoti nepavyko....
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Nuo A iki Z
Pastarosiomis savaitėmis koronaviruso atvejų šalyje daugėja, tačiau liga daliai pacientų nesibaigia kartu su nukritusia temperatūra ar neigiamu testo rezultatu. Pastebima, kad vis daugiau žmonių į vaistininkus kreipiasi ne tik dėl ūmių simptomų – slogos, kosulio, galvos ar raumenų skausmų, bet ir dėl kitų užsitęsusių negalavimų.
Įsibėgėjus rudeniui daugelis žmonių pradeda dažniau sloguoti, kosėti ir galvoja, jog tai tik eilinis peršalimas. Tačiau kasmet Lietuvoje šimtai tūkstančių žmonių suserga gripu – vien praėjusią žiemą šalyje užfiksuota daugiau kaip 127 tūkst. susirgimų gripu ir net 75 mirties atvejai nuo šios klastingos ligos. Sunku numatyti kokio intensyvumo gripo sezono laukiama, tad kasmet būtina pasiskiepyti, perspėja sveikatos priežiūros specialistai.
Lietuvoje nieko nestebina namų kieme ar prie ežero plaunamas automobilis – taip žmonės buvo įpratę daryti ilgus dešimtmečius ir dėl šio įpročio beveik niekam nekyla abejonių. Kam važiuoti į plovyklą, jei gali nusiplauti pats? Vis dėlto specialistai įspėja – nuplautos pavojingos medžiagos patenka į dirvožemį, geriamą vandenį ir kelia grėsmę sveikatai.
Pasibaigus vasarai ir pradedant blykšti įdegiui, daugelis moterų veide pastebi netikėtumą – ryškiai matomas pigmentines dėmes. Nors gali pasirodyti, kad jos atsirado staiga rudenį, specialistai ragina neskubėti imtis drastiškų priemonių ar eksperimentų namuose.
Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis „poatostoginis stresas“.
Staigus, aštrus sąnario skausmas, dažniausiai naktį ar anksti ryte – taip dažnai prasideda podagros priepuolis. Nors ši liga ilgą laiką buvo siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, vis dažniau ji diagnozuojama ir jaunesniems pacientams. Statistika rodo, kad pasaulyje podagra paliečia daugiau kaip 50 mln. gyventojų, o Lietuvoje sergančių šia sąnarius paveikiančia liga yra daugiau nei 50 tūkst.
Daugelis džiaugiasi atėjusiu pavasariu ir skuba planuotis įvairias veiklas lauke, tačiau ne vienam apsilankymas gamtoje primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Įprastai erkės vėl aktyvios tampa kovo mėnesį, tačiau dėl klimato kaitos jų aktyvumo periodas vis ilgėja – šiemet pirmosios erkės pastebėtos jau vasario mėnesio pabaigoje. Tai reiškia, kad gyventojams jau kyla pavojus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Tad kokie pavojai tyko ir kaip n...
Artėjant didžiosioms metų šventėms, žmonės įsisuka į greitesnį gyvenimo tempą, stengiasi užbaigti pradėtus darbus, suplanuoti nepriekaištingus kalėdinius susitikimus su artimaisiais, išrinkti šventines dovanas ir dažnai pamiršta save. Šiuo laikotarpiu dažnai žmones lydi nerimas ir stresas. Psichologė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo emocine savijauta, o tik po to imtis visų neatidėliotinų darbų.
Kai net laiško parašymas atima visas jėgas – taip jaučiasi žmogus, kuris ne šiaip pavargo, o perdegė. Nors žodis „perdegimas“ skamba vis dažniau, vis dar painiojame jį su paprastu stresu ar laikinu išsekimu. Tačiau perdegimas – tai ne nuovargis, kuris praeina po savaitgalio. Tai būsena, kurioje žmogus praranda prasmės jausmą, motyvaciją, o net elementari energija dingsta be jokios logiškos priežasties. Pasak psichologės, lektorės Ugnės Juodytės, kai kurie perdegimą patiriantys žmonės atvirai prisipažįsta: „Man svarbu tik išgyventi dieną.“
Nors apie psichinę sveikatą kalbame vis atviriau, retai susimąstome, kaip stipriai ji susijusi su kūno svoriu. Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena primena, kad nutukimas yra ne tik fizinė, bet ir emocinę būklę veikianti liga – jis gali sukelti emocinių sutrikimų, o psichikos sveikatos sunkumai dažnai prisideda prie svorio augimo. Apie šį užburtą ratą pasakoja gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė.
Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus. Tikslą vystyti naujus junginius, padėsiančius žmonėms, kurie serga sunkiais neurologiniais sutrikimais, kelia Lietuvos startuolis „Psylink“. Įmonė yra viena iš nedaugelio visoje Europoje, siekiančių komercializuoti naujas terapines priemones.















