Pilvo pūtimas, graužiantis rėmuo ar maudžiantis skausmas – simptomai, kuriuos bent retkarčiais pajunta daugelis. Dažniausiai kaltiname stresą ar netinkamą mitybą, tačiau medikai įspėja: už šių pojūčių gali slėptis klastinga skrandžio bakterija, vadinama Helicobacter pylori.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Raimonda Bernotienė pastebi, kad ignoruojami virškinimo sutrikimai gali tapti rimtų komplikacijų priežastimi. Laiku atlikti tyrimai leidžia ne tik atsikratyti diskomforto, bet ir išvengti mirtino pavojaus.
„Dažniausi pacientų nusiskundimai yra pilvo pūtimas, epigastriumo skausmas, rėmuo ar pykinimas. Jei simptomai kartojasi ilgiau nei kelias savaites – tai gali lemti visai ne mitybos įpročiai“, – pabrėžia gydytoja.
Skrandžio bakterija: tylioji onkologinių ligų sukėlėja
Helicobacter pylori – tai spiralės formos skrandžio bakterija, gyvenanti gleivinėje. Ji unikali tuo, kad dešimtmečius gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau visą tą laiką skatinti lėtinius procesus.
Gydytojos teigimu, ši infekcija yra pagrindinė lėtinio gastrito bei opų priežastis, o ilgainiui ji reikšmingai padidina skrandžio vėžio riziką. Net jei nejaučiate stipraus skausmo, bakterija gali lemti gleivinės uždegimą, kraujavimą ar atrofinį gastritą.
Kada rėmuo tampa pavojaus ženklu?
Nors funkciniai sutrikimai dažnai išsisprendžia pakoregavus mitybą (mažiau kavos, alkoholio, riebaus maisto), egzistuoja specifiniai simptomai, reikalaujantys neatidėliotino vizito pas gydytoją:
- Nepaaiškinamas svorio kritimas ir mažakraujystė;
- Rijimo sutrikimai;
- Kraujas išmatose arba juodos išmatos;
- Nuolatinis vėmimas;
- Staiga atsiradę simptomai vyresniame nei 45–50 metų amžiuje.
„Šeimos gydytojo užduotis – įvertinti rizikos veiksnius ir nuspręsti, ar pakanka gyvenimo būdo korekcijos, ar reikalingi išsamūs kraujo tyrimai, echoskopija ar gastroskopija“, – sako R. Bernotienė.
Kaip išsitirti ir sustabdyti infekciją?
Jei šeimoje yra buvę skrandžio vėžio atvejų arba nuolat vargina rėmuo, skrandžio bakterija turėtų būti patikrinta pirmiausia.
Diagnostikos metodai:
- Kraujo tyrimas: dažniausiai atliekamas profilaktikai ir pirminiam įvertinimui.
- Išmatų antigeno tyrimas: padeda patikslinti diagnozę.
- Gastroskopija: atliekama esant rimtesniems nusiskundimams, leidžia paimti mėginį tiesiai iš gleivinės.
Gera žinia ta, kad nustačius infekciją, ji sėkmingai naikinama antibiotikais. Tai paprasčiausias būdas ne tik pagerinti savijautą, bet ir apsisaugoti nuo klastingos ligos ateityje. Sveikata pernelyg brangi, kad ignoruotumėte savo skrandžio siunčiamus signalus.
