Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, kurio metu organizme vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai. Šis laikotarpis gali pasireikšti ne tik fiziniais, bet ir psichologiniais simptomais. Nors tai yra natūrali organizmo transformacija, daugelis moterų ieško, kaip palengvinami menopauzės simptomai, kaip išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą.
Menopauzės metu keičiasi medžiagų apykaita – mažėja raumenų masė, riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto rizika. Silpsta kaulai, dažnėja osteoporoziniai stuburo ir šlaunikaulio lūžiai. Pokyčiai veikia ir psichinę sveikatą – gali pasireikšti depresija, didėti demencijos rizika.
Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ akušerės-ginekologės Gintarės Čipinienės, daugelis moterų dėl šių pokyčių nerimauja ir nori išsitirti, ar menopauzė jau prasidėjo.
„Gydymas visada yra individualus. Su paciente aptariami ne tik simptomai, bet ir jos kasdienybė, įpročiai, poilsio bei miego režimas. Nė viena „stebuklinga piliulė“ nebus veiksminga, jei gyvenimo ritmas chaotiškas. Kartais pakanka pakoreguoti mitybą, poilsį ar pasitelkti augalinius preparatus, tačiau esant ryškiems simptomams jų gali nepakakti“, – teigia gydytoja.
Pirmieji menopauzės simptomai – dar gerokai iki 40-ies
Svarbu suprasti, kad moters kūnas kinta nuolat, o ne staiga vieną dieną. Pasak specialistės, po 35 metų, o ypač artėjant prie keturiasdešimties, organizmas pamažu įžengia į perimenopauzės laikotarpį.
Kūnas ima siųsti pirmuosius signalus: oda tampa ne tokia stangri, plaukai – retesni, veide gali atsirasti pavienių nepageidaujamų plaukelių. Tai tinkamas metas priminti sau apie sveikatą ir iš naujo pažinti savo kūną.
„Šiandien jau niekas nelaukia, kada visiškai pasibaigs mėnesinės, tačiau laikas – negailestingas. Net jei ciklas dar reguliarus, o hormonų tyrimai rodo normos ribas, moterį gali varginti nemalonus kūno kvapas prieš mėnesines, emocijų svyravimai, atminties ir mąstymo pokyčiai, miego sutrikimai, apetito kaita ar sąnarių skausmai“, – vardija gydytoja.
Amžėjant dažnai sutrinka ir menstruacinis ciklas – kraujavimai gali tapti nereguliarūs, užsitęsti arba būti itin gausūs. Nors dažniausiai minimi menopauzės simptomai yra karščio bangos ir prakaitavimas, iš tiesų pokyčių spektras gerokai platesnis ir klastingesnis.
Nematomi pavojai ir intymūs pokyčiai
„Nemaža dalis brandesnio amžiaus moterų patiria osteoporozinius šlaunikaulio lūžius. Dėl hormonų sumažėjimo keičiasi ne tik oda, bet ir makšties gleivinė – ji sausėja, nyksta raukšlės, atsiranda sausumo pojūtis ir skausmingumas lytinių santykių metu“, – jautrią temą paliečia specialistė.
Taip pat silpnėja šlapimo pūslės funkcija: gali varginti dažnas naktinis šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas.
Gydytoja pabrėžia, kad profilaktiškai pas ginekologą lankytis kartą per metus – idealu. Tačiau jei vargina miego sutrikimai, emociniai svyravimai, darbingumo sumažėjimas ar šlapinimosi pokyčiai, o vietoj pagalbos siūloma „tiesiog pakentėti“, kentėti nereikėtų. Būtina kreiptis į gydytoją ir kartu ieškoti sprendimų.
Hormonų terapija: mitai ir realybė
Ryškiems sisteminiams sutrikimams koreguoti gali būti skiriama pakaitinė hormonų terapija – tiek perimenopauzės, tiek menopauzės laikotarpiu. Nors šį gydymą dažnai lydi baimės dėl svorio augimo ar vėžio rizikos, G. Čipinienė ramina – mokslas pažengė į priekį.
„Šiuolaikinė hormonų terapija pasižymi mažomis dozėmis, o gydymui naudojami kūnui identiški moteriški hormonai. Tai leidžia reikšmingai sumažinti galimas rizikas. Pakaitinė hormonų terapija padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, apsaugo nuo osteoporozinių lūžių, veiksmingai slopina karščio bangas, mažina prakaitavimą ir stabilizuoja emocinę būklę“, – aiškina „Antėja“ gydytoja.
Prieš skirdamas gydymą, gydytojas įvertina:
- Kraujo krešumo rodiklius;
- Kraujospūdį;
- Lipidų (cholesterolio) kiekį kraujyje;
- Esamas lėtines ligas.
Jei moterį vargina tik makšties sausumas ar šlapimo takų pakitimai, gali būti skiriamas tik lokalus hormoninis gydymas (į makštį), kurio rizikos yra minimalios.
Ką galite padaryti pačios: 3 auksinės taisyklės
Gydytoja pabrėžia, kad net ir geriausi vaistai nepadės, jei apleisite bazinius dalykus. Štai trys sritys, kurias privalote koreguoti:
1. Miegas ir poilsis
Rekomenduojama eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais. Bent valandą prieš miegą venkite ekranų ir nesinaudokite telefonu lovoje.
„Turėkite vakarinį nusiraminimo ritualą: ramų pasivaikščiojimą, arbatos puodelį ar mėgstamą knygą. Nepiktnaudžiaukite kava – kofeiną vartokite pirmoje dienos pusėje ir ne daugiau nei du puodelius. Kava trumpina gilaus miego fazes ir blogina poilsio kokybę“, – pataria specialistė.
2. Mityba ir papildai
Mityboje reikėtų didinti baltymų kiekį iki maždaug 1,5 g kilogramui kūno svorio per dieną, vartoti omega-3 riebalų rūgštis ir palaikyti normalų vitamino D lygį.
Gydytoja išskiria ir naudingus augalinius preparatus:
- Moteriškai sveikatai: fitoestrogenai (sojos preparatai, raudonieji dobilai).
- Emocinei būklei: skaistminai, jonažolė, šafranas.
- Miegui ir nervams: magnio bisglicinatas, mėtos, melisos, melatoninas.
3. Jėgos treniruotės
Vaikščiojimas gamtoje naudingas emocinei sveikatai, tačiau vien jo nepakanka. Raumenų masei ir kaulų stiprumui palaikyti būtinos jėgos treniruotės. Nebūtina kilnoti sunkių svorių, tačiau reguliarūs pratimai su pasipriešinimu (gumomis, svarmenimis) turėtų tapti kasdienybės dalimi.
Galiausiai specialistė ragina nepamiršti džiaugsmo ir artumo – šypsotis, juoktis, bučiuotis ir mylėtis. Artimas ryšys gerina kraujotaką dubens srityje, palaiko makšties elastingumą ir teigiamai veikia bendrą savijautą.
***
Jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, nelaukite kasmetinės patikros – užsiregistruokite konsultacijai jau dabar.
