Inžineriniai geologiniai tyrimai – tai žemės gelmių tyrimai, kurių metu gaunama informacija apie statybos aikštelės geologines ir hidrogeologines sąlygas, reikalingas statinių pamatams projektuoti – siekiant pagrįsti statinio statybą, norint rengti statinio projekto konstrukcinę dalį, tiksliau, parinkti tinkamiausius statinio pamatų ir/ar atraminių konstrukcijų geotechninius sprendinius, rengti statybos darbų technologijos projektą, vertinti geologinių procesų ir reiškinių poveikį statiniams, kultūros paveldui ir aplinkai, atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, statinių avarijoms, susijusioms su konstrukcijų griūtimis, tirti bei statinio ekspertizės reikmėms.
Nors teisės aktai ir numato inžinerinių geologinių tyrimų būtinybę prieš įrengiant individualaus gyvenamojo namo pamatus, tačiau šių darbų kontrolė yra nepakankama arba jos visai nėra. Dažnai užsakovai nėra nusiteikę išlaidauti inžineriniams geologiniams tyrimams, tačiau būtent pinigai gali būti vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl reikėtų jais pasirūpinti.
Inžineriniai geologiniai tyrimai gali padėti sutaupyti nemažai pinigų įrenginėjant pamatus, kadangi turima detali informacija apie sklype esančius gruntus leis suprojektuoti ekonomiškus ir racionalius pamatus. Iš kitos pusės, kalbant apie projektavimą, joks pamatų konstruktorius nesiryš projektuoti pamatų statiniui, kuriam nėra padaryti grunto tyrimai.
Neturint informacijos apie gruntus, slūgsančius po statomu pastatu, įrengti pamatai gali būti tiek per silpni, tiek per stiprūs. Pirmuoju atveju, rizikuojama, kad statinys nevienodai sės ir dėl to supleišės, o gal net nugrius, antruoju atveju – bus panaudota per daug medžiagų ir dėl to išaugs projekto sąmata. Yra užfiksuotas ne vienas įvykis, kuomet statomi namai, dažniausiai individualūs, ima deformuotis ir skilinėti. Tikėtinos priežastys, neatlikti inžineriniai geologiniai tyrimai ir dėl to netinkamai parinkti pamatai. Toks pinigų taupymas tyrimų sąskaita yra neprotingas ir nuostolingas. Nevertėtų susigundyti ir pigiai savo paslaugas siūlančiomis įmonėmis, kadangi pasitaiko atvejų, kai tokių paslaugų teikėjai tiesioginių inžinerinių geologinių tyrimų neatlieka, o geologines sąlygas aprašo remdamiesi gretimybėse ar rajone atliktų tyrimų duomenimis. Pagal tokius duomenis parengtos ataskaitos bus nieko vertos, nes neatitiks realių geologinių sąlygų, tad galiausiai tyrimus teks perdaryti iš naujo ir dėl to kentės užsakovo kišenė. Ieškant patikimų inžinerinių geologinių tyrimų specialistų, reikėtų rinktis reglamentuotai veikiančias įmones, priklausančias Geologijos įmonių asociacijai.
Kita vertus, kokybiškai atlikti žemės tyrimai dar negarantuoja ekonomiško pamatų įrengimo, kadangi ne visi projektuotojai turi pakankamai patirties ir moka projektuoti optimalius pamatus pagal inžinerinių geologinių tyrimų duomenis. Tokiais atvejais, bijant, kad statinys nenugriūtų, dažnai pamatai įrengiami su didele atsarga, pridedant papildomų saugos koeficientų. Tam sunaudojama žymiai daugiau medžiagų negu jų reikėtų ir dėl to smarkiai išauga pamatų įrengimo kaina. Akivaizdu, tikrai ne kiekvienas užsakovas yra pakankamai kompetentingas, kad galėtų objektyviai įvertinti sunaudotų medžiagų būtinybę. Dėl šios priežasties kartais už pamatų įrengimą sumokama net kelis kartus brangiau. Būtent dėl to svarbu pasirinkti ir tinkamus pamatų projektavimo specialistus.
Inžineriniai geologiniai tyrimai reikalingi ne tik pamatų projektavimui būtinoms grunto fizinėms ir mechaninėms savybėms nustatyti, bet ir hidrogeologinėms sąlygoms įvertinti. Tai svarbu, parenkant pamatų įrengimo technologiją, hidroizoliacijos reikalingumą rūsyje ar požeminiuose aukštuose. Jeigu projektuojami pamatai remsis į vandeningą sluoksnį arba kirs jį, labai svarbu žinoti gruntinio vandens agresyvumą betonui ar atitinkamai parinkti jo charakteristikas. Hidrogeologinės sąlygos nusako vandeningų sluoksnių buvimą/nebuvimą, jų gylį, storį, ir pan. Įsirengiant vietinių buitinių nuotekų valymo įrenginius su nuotekų infiltracija į gruntą be inžinerinių geologinių tyrimų taip pat neapsieisime. Šie žemės tyrimai nustato ne tik grunto stiprumines, bet ir filtracines savybes, o tai naudinga ketinantiems išvalytas buitines nuotekas išleisti į gruntą. Toks buitinių nuotekų išleidimo būdas netiks, jeigu jūsų sklype slūgso molingi gruntai, nes pastarieji yra nelaidūs vandeniui. Kita kalba, jeigu valymo įrenginiai pastatyti ant smėlinių gruntų. Negalima nuotekų infiltruoti į gruntą ir tuomet, kai negiliai slūgso gruntinis vanduo.
Iš daugybės pavyzdžių matyti, kad inžinerinių geologinių tyrimų nauda statybose yra be galo didelė. Inžinerinė geologinė informacija daro didelę įtaką būsimų pamatų įrengimo kainai, o nevykdant tyrimų gali kilti didelių problemų pamatų statybų ar statinio eksploatavimo metu. Šiuolaikinės inžinerijos tikslas yra užtikrinti statinių saugą, pastovumą ir ekonomiškumą. Laikantis šių principų laukiamo rezultato nebus įmanoma pasiekti, jeigu visoje šioje grandyje nedalyvaus inžinerinė geologija.
