Kol vieni laukia, kada kris kainos, kiti jau perka – ir renkasi visai kitokius butus nei prieš pusmetį. Birželio duomenys parodė aiškų posūkį sostinės būsto rinkoje.
Dar pavasarį Vilniaus pirkėjai dvejojo tarp ekonominės ir vidutinės klasės būstų maždaug po lygiai. Birželį šis balansas apsivertė: ekonominės klasės butų parduota net 113 daugiau nei vidutinės – 232 prieš 119. Skirtumas per vieną mėnesį tapo toks ryškus, kad rinkos stebėtojai kalba apie aiškų gyventojų elgsenos pokytį.
Kodėl pirkėjai renkasi pigiau
Priežastis paprasta ir pažįstama daugumai: brangstantis skolinimasis, infliacija ir palaipsniui kylančios NT kainos verčia žmones skaičiuoti kiekvieną eurą. Kai paskola kainuoja daugiau, prieinamesnis būstas tampa logiškiausiu pasirinkimu.
„Gyventojai aktyviau atsigręžia į miegamuosius rajonus, kur naujos statybos būstai siūlo kokybę, patogią kasdienę infrastruktūrą, daugiau ramybės ir geresnį kainos bei vertės santykį“, – pokytį komentuoja NT bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Būtent miegamieji rajonai birželį ir sulaukė daugiausia dėmesio. Pirkėjų topą užtikrintai lydėjo:
- Pašilaičiai – 61 parduotas butas
- Fabijoniškės – 52
- Žirmūnai – 47
- Viršuliškės – 38
- Naujamiestis – 32
Šie rajonai traukia ne tik kaina. Naujuose projektuose vis daugiau dėmesio skiriama architektūrai, kiemų erdvėms, patogiems privažiavimams, parkavimui ir energetiniam efektyvumui – tai, kas dar prieš kelerius metus buvo laikoma prabanga.
Palūkanos vėl kyla – ką tai reiškia pirkėjui
Birželį įtampą rinkoje sustiprino ir pinigų kaina. Europos Centrinis Bankas, reaguodamas į karo Irane sukeltą energetinių išteklių kainų šuolį, pirmą kartą po ilgesnės pertraukos pakėlė pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.
Tiesa, brangesnį skolinimąsi rinka pajuto dar anksčiau. Paaštrėjus įtampai dėl Hormūzo sąsiaurio, 6 mėnesių EURIBOR jau laikėsi apie 2,6 proc. ir tokiame lygyje išliko iki mėnesio pabaigos. Būtent tai, o ne tik ECB sprendimas, daliai pirkėjų tapo signalu sprendimą atidėti arba rinktis pigesnį variantą.
Kainos kyla, bet nedaug – ir tam yra priežastis
Vidutinė pasiūloje esančio buto kaina sostinėje per mėnesį ūgtelėjo nežymiai: nuo 4 097 iki 4 163 eurų už kvadratinį metrą. Tokį saikingą augimą stabdo vienas svarbus veiksnys – rekordiškai plati pasiūla.
Birželį Vilniaus pirminės rinkos „sandėlį“ papildė 469 nauji butai, o parduoti – 385. Kai pasirinkimas toks didelis, vystytojai jaučia stipresnę konkurenciją, todėl kainų augimas išlieka nuosaikus.
„Aktyviai besipildantis būstų sandėlis veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys“, – pažymi M. Chmieliauskas.
Ar dabar geras metas pirkti?
Vienareikšmio atsakymo nėra – bet birželio duomenys leidžia pasverti abi puses.
Iš viso šiuo metu Vilniaus pirminėje – naujos statybos – rinkoje, sudėjus visų vystytojų projektus, parduodama daugiau nei 6 000 butų. Tai naujos statybos būstai visuose sostinės rajonuose, nuo miegamųjų kvartalų iki centro. Ieškantiems pasirinkimas – itin platus, o butai skiriasi pagal statybų stadiją:
- 1 831 butas jau baigtas arba vėlyvos statybos stadijoje – juos galima apžiūrėti ir netrukus įsikelti; tinka tiems, kam būstas reikalingas „čia ir dabar“;
- 3 364 butai ankstyvesnėje statybų stadijoje – dar statomuose namuose kaina paprastai mažesnė, todėl tai aktualu investuotojams ir norintiems užfiksuoti žemesnę kainą iš anksto;
- 832 butai projektavimo ar leidimų stadijoje – tik pradedamuose projektuose, kur įsikelti tektų palaukti ilgiausiai.
Konkrečius projektus ir jų kainas galima palyginti didžiuosiuose NT portaluose (Aruodas, Domoplius, Capital) arba tiesiogiai vystytojų svetainėse – ten matyti ir tikslios kainos, ir kuriame rajone bei name butas yra.
Kas kalba už pirkimą dabar. Pasiūla – rekordiškai plati: visoje Vilniaus naujos statybos rinkoje parduodama daugiau nei 6 000 butų. Kai pasirinkimas toks didelis, vystytojai konkuruoja tarpusavyje, todėl kainų augimas išlieka nuosaikus, o pirkėjas gali derėtis ir neskubėti. Būtent didelis „sandėlis“ šiuo metu veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys.
Kas verčia stabtelėti. Skolinimasis pabrango: 6 mėnesių EURIBOR laikosi apie 2,6 proc., o ECB birželį pakėlė palūkanas 25 baziniais punktais. Butų kainos taip pat po truputį kyla – vidutinė kaina per mėnesį ūgtelėjo nuo 4 097 iki 4 163 eurų už kvadratinį metrą. Tad mėnesinė įmoka šiandien didesnė nei prieš metus.
Išvada. Jei būstas reikalingas gyventi, o įmoka telpa į biudžetą, dabartinė plati pasiūla ir nuosaikus kainų augimas – palanki aplinka rinktis neskubant. Jei perkama investicijai ir tikimasi greito kainų šuolio, verta įvertinti, kad brangesnis skolinimasis ir gausi konkurencija artimiausiu metu didelio pabrangimo veikiausiai neleis. Kitaip tariant, geras metas tam, kas žino savo poreikį ir biudžetą, o ne tam, kas tikisi „nupirkti dugne“.
Vienaip ar kitaip, birželio žinutė aiški: sostinės pirkėjai vis dažniau renkasi praktiškumą, o ne prestižą – ir miegamieji rajonai iš „antrojo pasirinkimo“ virsta pagrindiniu.
