Gyvendami Lietuvoje galime dažnai pasvajoti apie savo žemės kampelį. Tam labai tinkamos ir netankiai apgyvendintos teritorijos aplink miestus, ir daugybė sodų bendrijų. Jei pasiryžote statytis individualų gyvenamąjį namą – išsirinkti vietą sklypui bus vienas iš svarbiausių etapų. Taip pat atsižvelgti į daugybę faktorių ir sąlygų, kurios lems gyvenimo kokybę, išlaidas.
Geriausia kokybė už geriausią kainą
Turite pasirinkti tinkamiausią kokybės ir kainos atžvilgiu vietą namui statyti. Vilniuje žemės įsigijimas kainuos žymiai brangiau nei kituose Lietuvos miestuose panašioje vietoje. Bet pigesnių sklypų galima surasti ir Vilniuje, kaip ir labai brangių erdvių kituose miestuose: pajūrio teritorijoje, regioniniuose parkuose, šalia ežerų. O užmiestyje, 50 km spinduliu nuo Vilniaus, Kauno – žymiai pigiau nei kelių dešimčių kilometrų atstumu nuo centro.
Nuo Vilniaus miesto centro į šiaurinę pusę 15-20 km nutolę 6-10 arų žemės lopinėliai kainuos maždaug nuo 100 tūkst. litų. O arčiau miesto ir daugiau nei 300 tūkst. litų. Bet Lentvaryje, kuris nuo Vilniaus centro nutolęs apie 20 km, galima tokio dydžio sklypą rasti ir už 60 tūkst. litų.
Kiekvienas miestas turi rajonus, kurie galbūt ateityje taps tokie pat dideli ir vertingi, jei miestas plėsis ta kryptimi. Su laiku tokių vietų kainos kils, nes miestai investuos, kad tos bendruomenės būtų įtrauktos į bendrą struktūrą. Todėl reikia pasidomėti miestų augimo tendencijomis, planais rajonuose. Dabar populiarūs sklypai, esantys toliau nuo Vilniaus miesto, kaip Kernavėje, Trakuose, Širvintose. Tokia pat situacija ir su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais: Kaunu ir Klaipėda. Kituose Lietuvos miestų rajonuose kainos ženkliai mažesnės.
Kaina priklausys kokį sklypo variantą pasirinksite:
• Tuščią sklypą ir pasistatyti namą pagal savo poreikius;
• Sklypą su namu ir pritaikyti jį savo poreikiams;
• Sklypą su netinkamu nuolat gyventi namu, kurį nugriovus statyti naują namą.
Jei turite aiškią namo viziją – paprasčiausia bus įsigyti tuščią sklypą ar su netinkamu nedideliu sodo nameliu ir jį nugriovus pasistatyti svajonių būstą. Kartais kartu su sklypu parduodamas namo projektas, kad neišsiskirtų nuo aplinkinių projektų. Taip bandoma išlaikyti naujai kuriamų kvartalų vienovė. Jei abejojate ar manote, kad nebūtina statyti namą nuo pat pamatų, – galite rinktis prisitaikyti jau pastatytą namą. Pasirinkę sklypą su namu – turėsite jau dalinai ar pilnai paruoštą gyventi namą. Tokiam namui galima pristatyti priestatą, garažą, perstatyti pertvaras, pakelti palėpę. Bet jei namas yra pastatytas šalia sklypo krašto – tokių klaidų ištaisyti negalėsite.
Sklypo dydžio pasirinkimas
Žemės ploto dydis priklauso nuo jūsų norų ir galimybių. Populiariausi gyvenvietėse yra 8-10 arų sklypai. Tai optimalus dydis, kuriame telpa ir erdvus namas, ir kiti malonumai: veja, darželis su šiltnamiu, didelis gėlynas, lauko pirtelė ar baseinas. Priklausomai nuo pasirinkto namo projekto gali būti ir 6 arų sklypas, bet norint statyti didesnį nei 200 kv. m. namą gali pritrūkti erdvės aplink jį. Taip pat nedideliame namo sklype kaimynai bus labai arti ir bus prarasta dalis privatumo. Tokiu atveju nepagelbės ir aukšta tvora. 6 arų sklype geriausia sutalpinti 100-150 kv. m namą, kuris užims maždaug nuo 1 iki 2 arų žemės. Dabar ypač populiaru statyti iki 70 kv. m. dydžio namus, kuriems nereikia daug vietos. Venkite netaisyklingos formos sklypų, nes taip negalėsite pilnai išnaudoti erdvės arba reikės pasitelkti neįprastų sprendimų.
Jei būsimas sklypas yra didesnis nei 10 arų – norint jį tinkamai prižiūrėti teks skirti daugiau laiko ir investicijų. Net jei neskirsite didelio ploto daržui ar gėlynui, kuriems reiktų skirti ne vieną valandą per savaitę, toks didelis plotas užsėtas veja gali pastūmėti atsisakyti mechaninės žoliapjovės. Ją su malonumu galėtumėte stumdyti mažesniame plote. Daugiau reikės medžiagų tiesti takeliams, papildomiems mažosios architektūros statiniams. Apie papildomas išlaidas erdvės užpildymui ir išnaudojimui būtina pagalvoti iš anksto.
Sklypo reljefas
Rinkoje galite surasti įvairaus reljefo sklypų. Įprastai lygesnėse vietose tenka pakoreguoti tik didesnius nuolydžius. Juos reikia sulyginti, nes gali atsirasti problemų sodinant augalus ar įrengiant drenažą. O nedideli nuolydžiai į pietų pusę yra laikomi net privalumu. Daugelis naujų parduodamų plotų būna žemiau nei šalia esantis kelias, tad gali tekti dirbtinai paaukštinti gruntu. Apžiūrėti reiktų kaimyninių sklypų paviršiaus aukštį su parduodamu sklypu. Duobės efektas gali atsirasti aplinkiniams kaimynams pasiaukštinus savo žemės paviršių. Jei sklype yra nereikalinga bala ar pelkėta vieta – irgi teks supilti daugiau grunto ir išlyginti esamą reljefą. Geriausia grunto kėlimo darbus atlikti prieš statant namą, nes atlikti darbui netrukdys išklotos trinkelės ar pasodinti augalai. Kai kuriais atvejais žemių būna per daug. Tada reikia nuimti dalį žemės sluoksnio, kad sklypas susilygintų.
Tarp parduodamų teritorijų galima surasti net ir šlaituose esančius sklypus, nuo kurių atsiveria malonios akiai panoramos į slėnį ar vandens telkinį. Tokia teritorija dažniausiai yra saugoma Valstybės ir naujų statinių statymas ar vietos reljefo keitimas ribojamas įstatymu. Svarbu, kad šlaitinis sklypas nebūtų į šiaurės pusę ir nevyktų šlaito erozija. Reiktų apmąstyti ir patogaus privažiavimo prie sklypo galimybes žiemą. Tokiai vietai teks ieškoti specialiai prie sklypo reljefo pritaikyto ir namo projekto. Papildomų išlaidų reikės dėl terasų įrengimo, šlaito sutvirtinimui.
Sklypas ir jo kaimynai
Visad labai svarbu, ką pamatysime pasižiūrėję pro namo langus ar išėję pasivaikščioti po sklypą. Ypač vertinama gamtos, parko, vandens telkinių kaimynystė. Reiktų nepamiršti, kad galima statyti namus ne arčiau nei 100 metrų nuo kranto. Tokie sklypai yra žymiai brangesni nei paprasti. Jie tampa ir vis retesni. Vandens telkinys gali tapti naujas pramogų ir laisvalaikio šaltinis: nuo žvejybos iki maudynių ar pasiplaukiojimų su valtele. Nebereikia kiekvieną kartą važiuoti prie jūros ar kitų Lietuvos ežerų, kai toks yra prie pat namų.
Reiktų atkreipti dėmesį, kurioje vietoje kaimynai yra pasistatę namą jūsų būsimos žemės atžvilgiu. Labai retas norėtų, kad juos išėjusius pasideginti ant pievelės pro namo langą su kavos puodeliu galėtų nužiūrinėti kaimynas. Todėl reiktų vengti tokių sklypų, kuriuose namai yra taip arti, kad iš virtuvės ar miegamojo reiktų kiekvieną kartą priverstinai matyti kas vyksta svetimuose namuose.
Geri, draugiški būsimieji kaimynai yra didelis privalumas. Todėl naudinga pasivaikščioti, pasikalbėti su aplinkiniais gyventojais apie:
• Ar dažnai keičiasi aplinkiniai gyventojai ar draugiški kaimynai? (Pastovumas yra žingsnis link bendruomeniškos ir malonios kaimynystės);
• Su kokiomis problemomis susidūrė čia įsikurdami? (Kai kurie dalykai pardavėjų gali būti nuslepiami, norint greičiau parduoti);
• Kokia sklypų aplink vertė? (Pardavėjas gali būti dirbtinai pakėlęs sklypo kainą);
• Ar lengva pasiekti miestą, nebūna didelių kamščių? (Reali situacija gali skirtis nuo pardavėjų pateikiamos informacijos).
Net tokie klausimai leis susidaryti papildomą nuomonę apie sklypą ir gyvenimą jame. Pasikalbant su kaimynais galima sužinoti ar tai saugi vieta, ar aplink daug nuolatinių gyventojų, kurie gyvena ištisus metus.
Arčiau centro, mokyklos ar parko
Vienas iš svarbiausių klausimų ar investuoti į brangesnę žemę arčiau miesto centro ar rinktis tolėliau esančias vietas nuo miesto sklypui. Nors atstumas iki miesto „širdies“ yra svarbus, bet neturėtų būti pats svarbiausias dėl visų kitų kriterijų. Svarbu atsižvelgti į patogų susisiekimą: ar gerai išvystyta viešojo transporto sistema ar patogus susisiekimas važiuojant nuosavu transportu.
Pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune bandydami pasiekti centrą ryte susidursite su automobilių eismo kamščiais. Net ir gyvendami arti centro iš kai kurių rajonų vis tiek daug laiko sugaišite savo automobiliuose piko valandomis. O kai kuriuose tolimesniuose rajonuose viešasis transportas vakare namo nuvežti gali tik dar nepasibaigus vakaro renginiams: 22-23 valandą vakaro.
Puikus sklypo pasirinkimas, kai netoli yra maisto parduotuvė ar vaikams nereikės toli važiuoti iki darželio ar mokyklos, galima išeiti pasivaikščioti po mišką ar parką. Ypač gerai, kai nėra judrių, neramių vietų, magistralinių kelių, geležinkelių ar oro uosto.
Saugokitės visų taršos rūšių
Oro uosto teritorijoje žemė būna parduodama pigiau, bet būna papildomų apribojimų dėl statybos aukščio. Gyvendami tokiame sklype turėsite susitaikyti ir su triukšmu, kuris gali sklisti net ir iki 1 km atstumu nuo labai judraus kelio. Be judraus kelio ar besileidžiančių lėktuvų, triukšmą gali kelti arti esantys aukštos įtampos laidai ar netoli esančios pramoninės teritorijos, dideli prekybos centrai. Nuo pramoninių teritorijų ar sąvartynų gali ateiti ir teršalų kvapas. Yrant organinėms atliekoms gali išsiskirti metano ir kitų dujų, kurios gali susikaupusios rūsyje sukelti sprogimą. Tokia tarša yra sunkiai išsprendžiama, tad būtina pasidomėti tokių probleminių vietų buvimą netoliese. Jei yra galimybė – reiktų pasinagrinėti teršalų kiekį ir leistinas normas toje gyvenamojoje zonoje. Gali būti užterštas oras, dirvožemis ar vanduo. Visiems jiems yra specialūs tyrimai, kuriuos esant reikalui galima užsisakyti ir atlikti.
Šviesos taršos nebuvimas yra malonus privalumas, kuriuo galime džiaugtis beveik visur Lietuvoje. Didmiesčiai dėl didelio kiekio šviesų dažnai nustelbia naktinį dangų, tad žvaigždės būna sunkiai įžiūrimos. Gyvenant toliau nuo miesto šviesų – dangaus skliautas bus matomas kiekvieną giedrą naktį.
Miesto patogumai nuosavame name
Komunikacijos turi būti lengvai pasiekiamos. Labai svarbu, kad nebūtų papildomų problemų norint prisijungti prie elektros, dujų tinklų. Didelis privalumas būna, kai yra galimybė prisijungti prie miesto vandens, kanalizacijos ar sistemos. Tai sumažins rūpesčius mąstant, kai apsirūpinti vandeniu žiemai ar statant kanalizacijos talpas.
Net ir norint įsivesti internetą kartais tenka susidurti su papildomais sunkumais, jei nėra miesto interneto tinklų. Esant 50 km atstumu nuo Vilniaus problemų nebus, bet renkantis gyventi tolėliau nuo miestų, reiktų pasvarstyti kokios bus alternatyvos variantams miestuose. Gali tektis rinktis pakankamai lėtus mobiliųjų tinklų siūlomus interneto variantus arba wimax pagrindu veikiantį internetą, kuris irgi dar nėra pasiekiamas visoje Lietuvoje.
Nuo skelbimo iki parašo ant sutarties
Atsidarius skelbimo portalus pirmiausia siūloma pasižiūrėti keliolika puslapių visų skelbimų srauto, kad susidarytumėte bendrą įspūdį. Kiekvienas skelbimo savininkas ieško būdų, kaip sudominti ir nustebinti potencialų pirkėją. Tad peržiūrėdami visų regionų skelbimus pamatysite kokia būna skelbimų struktūra, kokie pateikiami privalumai, nuotraukos ar atstumai iki svarbių taškų. Tik paskui pridėkite papildomų filtrų, kurie padės atsirinkti tinkamus jums sklypus. Galima naudoti tokius pagrindinius filtrus, kaip vietos, sklypo dydžio ar kainos.
Būtinai patikrinkite ar nurodyti atstumai iki miesto centro ar ežero yra realūs. Dažnai atstumai gali būti nurodyti tik iki miesto pakraščio, o važiuoti gali tekti dar ir aplinkkeliu. Taip pat pasidomėkite kelio kokybe, nes gali tekti kiekvieną kartą važiuoti žvyrkeliu į darbą. Pagal nurodytą tikslią gyvenvietės adresą galite maps.lt ar maps.google.lt puslapių pagalba lengvai apskaičiuoti greičiausius bei trumpiausius maršrutus. Bet situaciją dėl kamščių sužinosite tik būdami vietoje ir pasikalbėję su savininkais ar kitais gyventojais.
Kitas labai svarbus etapas yra sklypo dokumentai ir jo paskirtis. Patartina dėl šių dalykų pasikonsultuoti su specialistais. Vėliau norėdami statyti dviaukštį namą, galite sužinoti, kad galimas tik vieno aukšto namas ar negalima nugriauti jau stovinčių statinių. Visus šiuos dalykus reikia išsiaiškinti prie padedant parašą ant pirkimo sutarties.