Ada Gervatauskaitė atvirai apie profesinės krypties pakeitimą.
Ada, prieš ketverius metus baigusi architektūros magistro studijas, šiandien džiaugiasi galėdama kurti 3D vizualizacijas.
„Esu labai dėkinga tėvams, kurie dar vaikystėje pastebėjo mano polinkį menams, palaikė mane ir nuvedė į dailės mokyklą, kurioje, greta įprastos mokyklos, mokiausi 10 metų”, – pasakoja Ada.
Ada, papasakok apie save, kaip ir kodėl, turint architektūros išsilavinimą, kuri 3D vizualizacijas?
Dailės mokykla buvo tik pradžia. Paprastai tariant, esu pilna idėjų, mane domina įvairios kūrybinės sferos, kurių didžioji dalis, yra susijusios su namų estetika. Pavyzdžiui: prieš kelis metus, dar studijuojant, su partneriu nuomojamame bute įgyvendinome interjero projektą nuo brėžinių iki pačio įrengimo. Ruošėme ir dažėme sienas, klijavome plyteles, pjovėme ir sudėjome grindis, surinkome visus pirktus baldus ir taip – įrengėme visą butą savomis rankomis. Visa tai buvo tiesiog iš noro susikurti jaukią erdvę ir smalsumo, kaip daromi tokie darbai. Beje, kai kuriuos baldus bei šviestuvą pasigaminome patys pagal savus brėžinius.
Bet grįžtant į pradžią, po mokyklos baigimo, įstojau mokytis į Vilniaus dailės akademiją, interjero dizaino programą. Tokia svajonė natūraliai buvo jau vaikystėje. Po dviejų metų studijų, su keliomis grupiokėmis supratome, kad norime išbandyti didesnį mastelį, perėjome į architektūros studijų programą. Baigdama studijas jau žinojau, jog man nesvarbu, ar tai vidaus erdvės, ar architektūra, urbanistika, bet kokiu atveju mane labiausiai domina estetika, gražus, mano akimis, vaizdas. Tad kuriant, gaunu begalybę energijos ir įkvėpimo.
Tačiau tuo metu mano mintyse dar nebuvo idėjos kurti 3D vizualizacijų. Iš tiesų, pirmiausia norėjau išbandyti urbanistikos, miestų planavimo kryptį. Tad 3 metus dirbau Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Teritorijų planavimo skyriuje. Tai buvo nenupasakojamai įdomi ir turtinga patirtis. Teko išmokti dalykų, kurių joks universitetas nemoko, organizuoti ir koordinuoti projektus su architektais, vystytojais, advokatais… Derinti juos su įvairių sričių specialistais, miesto vyriausiuoju architektu, kartais ir vicemerais bei atlaikyti darbų krūvį. Nors man tikrai neblogai sekėsi, tai nebuvo darbas, kuriame galėjau kažkaip išreikšti savo kūrybinę pusę, kuri užima didžiąją dalį manęs.
Ir kažkuriuo metu atėjo idėja – gal galėčiau kurti interjero/eksterjero 3D vizualizacijas? Ši mintis tapo mano svajone ir galimybe grįžti prie kūrybos. Tik buvo vienas bet – tuometinis darbas „surydavo” visą mano laiką ir jėgas. Negalėjau dirbti ir kartu kurti naujos veiklos, neturėjau tiek resursų nei fiziškai, nei psichologiškai. Nežinojau, ką daryti, kaip pradėti, sukaustė baimės ir abejonės, bet turėjau rinktis: svajonė ar komfortas. O visi žinome, kad „komforto zonoje patogu, bet nieko naujo nevyksta”.
Šiame „savęs persikūrimo” kelyje man padėjo ir vis dar padeda nemažai žmonių – palaikanti šeima, draugai ir mano verslo koučerė Sandra Merula. Visiems jiems esu labai dėkinga, kad neleido man pasiduoti. Kelias nebuvo ir nėra lengvas, bet jau dabar po truputį padedu interjero dizaineriams, kitiems 3D vizualizatoriams kurdama vizualizacijas vidaus patalpoms bei architektūros projektams.
Ar teisinga teigti, kad pirmiau išėjai iš tuometinio darbo ir tuomet pradėjai naują veiklą?
Taip, pirmiausia išėjau, šiek tiek pailsėjau, o tada pradėjau mokytis ir ruošti darbų portfolio. Niekas neįvyko per naktį ar dvi. Kad darau vizualizacijas pasiskelbiau visai neseniai, tad labai laukiu kiekvieno užsakymo ir be galo juos vertinu. Viskas nuo kažko prasideda. Turėjau puikią progą šiame straipsnyje save pateikti kaip maksimaliai super geidžiamą specialistę, bet noriu būti atvira. Nemanau, jog šiais laikais veikia „fake it till you make it” taktika. Mano suvokimu, žmonės jaučia, kur tiesa, o kur melas. Rinkoje yra nemažai patyrusių vizualizatorių, bet aš esu šiek tiek atitrūkus nuo realybės, tad tikiu, kad galiu įsipatoginti šioje rinkoje dėka savo autentiškumo bei svajoklės būdo. Juk svajonėms nėra ribų!
Savo darbus ir kasdienybę rodau Instagramo paskyroje SEE.THE.DREAM. Pavadinimas simboliškai reiškia, jog aš matau savo svajonę, o žmonės gali pamatyti savo svajones ir idėjas mano vizualizacijose.
Paminėjai verslo koučingą. Ar gali papasakoti daugiau, kaip tai tau padėjo?
Lankyti verslo koučingo konsultacijas buvo „life changing” (angl. gyvenimą keičiantis) sprendimas. Labai svarbu aplinkos palaikymas, bet nemažiau svarbi ir profesionali pagalba. Mano koučerė Sandra padėjo sustruktūrizuoti, išsigryninti idėjas, susidėlioti veiksmų planą, bet tuo pačiu visą laiką palaikė psichologiškai ir emociškai. Jos dėka, nebebuvo abejonių, kad man pavyks startuoti, o tuometinės didžiausios baimės buvo įveiktos. Jeigu kažkam aktualu, užbėgu įvykiams už akių ir rekomenduoju koučerę Sandrą Merulą. Kada nors man padėkosite!
Papasakok daugiau apie 3D vizualizacijų kūrėjo darbą. Ar turi savo braižą, mėgstamą stilių? Kas Tave įkvepia?
Kalbant apie 3D vizualizacijas, dažniausiai jos daromos pagal konkretų užsakymą, tad tokiu atveju savo stiliaus pajautimo daug nereiškiu. Bet kartais tenka daryti 3D vizualizacijas bei interjero dizaino koncepcijas. Dar rečiau tenka ir techninį projektą kartu paruošti. Tuomet turiu daugiau laisvės pasireikšti bei sukurti viziją taip, kaip aš ją jaučiu.
Galbūt mano nuomonė nėra populiari tarp, sakykime, interjero dizainerių, tačiau aš tyčia nestebiu interjero dizaino tendencijų, kas šiais metais populiaru, kokia šių metų spalva ir panašiai.
Aš mėgstu įvairovę, autentiškus dizainus, tad konkrečiai negalėčiau pasakyti, jog vienas ar kitas stilius man labiau prie širdies. Ir kai sakau autentiškus dizainus, turiu omenyje, kai niekur kitur negali rasti tos pačios auros, pojūčio, atmosferos. Bet jeigu reikėtų išskirti vieną, tuomet asmeniškai rinkčiausi „mediteranietišką”, jeigu taip galima pasakyti.
Vienas iš labiausiai įkvepiančiu dalyku, žinoma, yra kelionės. Nors kartą į metus ar du stengiamės svečiuotis Ispanijos saloje Ibizoje. Tokia maža sala, o joje telpa tiek daug. Ir aš nekalbu apie vakarėlių kultūrą, kuria yra pagarsėjusi ši sala. Ten sugrįžti vis traukia nereali salos atmosfera, nuostabi gamta, nedideli jaukūs miesteliai, paplūdimiai ir, be abejo, to krašto architektūra: nuo mielų mažų namelių iki gigantiškų prabangių vilų. Ten būdama prisipildau įkvėpimo. Jokia paslaptis, kad dar viena iš mano svajonių – persikelti ten ir (pa)gyventi.
Tai visgi, ar verta buvo palikti saugų darbą ir imtis svajonės įgyvendinimo?
Svajonės kainuoja daug drąsos, nuoseklaus darbo, nepasidavimo, tikėjimo ir pasitikėjimo. Nepaisant to, manau tai atneša pilnatvės jausmą ir visokeriopos patirties, atvirkščiai nei pasilikimas komfortiškoje aplinkoje. Pradžia nėra labai patogi, bet geriau bandyti ir klysti, nei „marinuotis savo sultyse”.
Ir tai tik pradžia! Mano galvoje daug idėjų, ką dar norėčiau daryti, išbandyti. Esu atvira galimybėms, bet pradžiai fokusuojuosi į vizualizacijų kūrimo veiklą. Niekada nežinosi, ar verta kažko imtis, kol nepadarysi! Ir tik taip žinosi, kuo tai buvo naudinga ir vertinga.
Pabaigai noriu pabrėžti svarbų, mano akimis, aspektą – šiais „branding’o” laikais, kai dauguma kalba, jog turi išsigryninti, kas esi, jog kitiems būtų aišku ką darai – būk viskuo, kuo tik nori būti, nes tavyje telpa begalybė, tu gali būti viskuo, kuo tik nori. Žmogus yra įvairialypis ir kintantis, o pasaulis nori tikrumo ir gyvumo. Galbūt mano istorija kažką įkvėps siekti savo svajonių.
Kviečiu pasekti mano SEE.THE.DREAM Instagramo paskyrą. Dėkoju iš anksto ir ačiū tau, Sandra, už viską, tame tarpe ir šaunų pokalbį!
Pašnekovę kalbino Sandra Merula (emocinės sveikatos ir santykių bei verslo koučingo specialistė, ADHD, OCD, Autizmo, BPD mentorė, priklausomybių terapeutė ir nagla „Dvipusė“ asmenybė).
