Pelargonijos – vienos populiariausių balkonų ir terasų gėlių, kurios visą vasarą džiugina gausiais žiedais, tačiau atėjus rudeniui dažnas tiesiog išmeta augalus ir kitą pavasarį perka naujus. Vis dėlto to daryti nebūtina. Tinkamai paruoštas pelargonijas galima sėkmingai išlaikyti per žiemą, o pavasarį jos vėl pradės augti ir žydėti. Svarbiausia – neleisti jų pakąsti šalnoms, laiku sumažinti laistymą ir parinkti tinkamą vietą žiemojimui.
Pelargonijos nėra atsparios šalčiui, todėl Lietuvoje lauke jos neperžiemoja. Tačiau augalus galima laikyti vėsioje, šviesioje patalpoje, o kai kuriais atvejais – net rūsyje ar garaže, jei temperatūra nenukrenta per žemai. Kuo geriau pelargonijos bus paruoštos rudenį, tuo lengviau jos atsigaus pavasarį.
Kada pelargonijas jau reikia nešti į vidų?
Didžiausia klaida – laukti stipresnių šalnų. Pelargonijos nemėgsta šalčio, todėl jas į patalpą reikėtų pernešti dar prieš nakties temperatūrai priartėjant prie 0 °C. Jei naktimis jau prognozuojama vos keli laipsniai šilumos, geriau nerizikuoti.
Prieš nešant augalus į namus verta juos kruopščiai apžiūrėti. Pašalinkite nužydėjusius žiedynus, pageltusius lapus ir sausas šakeles. Taip pat patikrinkite, ar ant lapų nėra amarų, baltasparnių, voratinklinių erkučių ar kitų kenkėjų. Jei pastebite jų požymių, augalą geriau apdoroti dar prieš perkeliant šalia kitų kambarinių augalų.
Pelargonijas prieš žiemą verta patrumpinti
Rudenį pelargonijos dažnai būna labai išsikerojusios, todėl prieš žiemojimą jas verta apgenėti. Paprastai pakanka patrumpinti ūglius maždaug trečdaliu ar net perpus, ypač jei jie labai ilgi ir ištįsę. Tokiu būdu augalas užims mažiau vietos ir sunaudos mažiau energijos žiemos metu.
Vis dėlto nereikėtų pelargonijų nugenėti visiškai iki plikų stiebų. Geriausia palikti keletą sveikų ūglių su lapais, kad augalas galėtų palaikyti minimalią fotosintezę. Jei dalis šakelių pažeistos, labai plonos ar sausos, jas galima pašalinti visiškai.
Kur geriausia laikyti pelargonijas žiemą?
Ideali vieta – šviesi, vėsi patalpa, kurioje temperatūra laikosi maždaug 5–12 °C. Tai gali būti įstiklintas balkonas, vėsi veranda, nešildomas kambarys, šviesus rūsys ar garažas su langu. Tokioje aplinkoje pelargonijos sulėtina augimą, bet visiškai nenusilpsta.
Jei augalus laikysite šiltoje svetainėje, jie gali pradėti stipriai stiebtis, auginti plonus, šviesius ūglius ir iki pavasario gerokai nusilpti. Tokiu atveju jiems reikės kuo daugiau šviesos ir atsargesnio laistymo.
Svarbiausia – vengti vietų, kuriose temperatūra nukrenta žemiau nulio. Net trumpalaikis stipresnis pašalimas gali pažeisti stiebus ir šaknis.
Kaip laistyti žiemą?
Žiemą pelargonijoms reikia gerokai mažiau vandens nei vasarą. Augalas ilsisi, todėl jo šaknys sunaudoja mažiau drėgmės. Per dažnas laistymas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žiemojančios pelargonijos pradeda pūti.
Laistykite tik tada, kai žemės paviršius ir gilesnis sluoksnis akivaizdžiai pradžiūsta. Vėsioje patalpoje dažnai pakanka palaistyti kas dvi ar net tris savaites. Vandens pilkite saikingai, kad žemė būtų vos drėgna, o ne permirkusi.
Jei augalas laikomas šiltesnėje vietoje, vandens gali reikėti šiek tiek dažniau, tačiau ir tokiu atveju geriau palaistyti rečiau nei per gausiai.
Tręšti žiemą nereikia
Nuo rudens pabaigos iki žiemos pabaigos pelargonijų paprastai tręšti nereikia. Žiemą jos turi ilsėtis, todėl papildomos trąšos skatintų silpną, ištįsusį augimą. Tręšimą geriausia atnaujinti tik pavasarį, kai dienos ilgėja ir augalas pradeda leisti naujus ūglius.
Pirmą kartą pavasarį tręšti reikėtų silpnesne nei įprasta doze, kad po ramybės periodo augalas nepatirtų per didelio streso.
Ar galima pelargonijas laikyti beveik be lapų?
Taip. Kai kurie augintojai pelargonijas per žiemą saugo beveik ramybės būsenoje. Tokiu atveju augalai stipriau nugenimi, pašalinama dalis lapų ir jie laikomi labai vėsioje vietoje, kur temperatūra siekia vos kelis laipsnius virš nulio.
Tokios pelargonijos atrodo tarsi beveik negyvos, tačiau jų stiebai ir šaknys išlieka gyvi. Pavasarį augalą perkėlus į šviesesnę ir šiltesnę vietą, pradėjus dažniau laistyti, iš miegančių pumpurų gali pradėti augti nauji ūgliai.
Šis metodas tinkamas tik tada, jei patalpa yra tikrai vėsi. Šilumoje stipriai nugenėtas ir tamsiai laikomas augalas gali nusilpti.
Ką daryti, jei lapai žiemą gelsta?
Nedidelis lapų geltonavimas žiemą yra normalus reiškinys, ypač jei augalas gauna mažiau šviesos. Tokius lapus tiesiog pašalinkite. Tačiau jei geltonuoja beveik visi lapai, stiebai minkštėja arba žemė nuolat šlapia, tikėtina, kad pelargonija perlaistoma.
Kita galima priežastis – per aukšta temperatūra ir per mažai šviesos. Tokiu atveju augalas gali pradėti auginti silpnus, blyškius ūglius. Jei įmanoma, perkelkite jį į vėsesnę ir šviesesnę vietą.
Kaip apsaugoti nuo kenkėjų?
Net žiemą pelargonijas gali užpulti amarai, baltasparniai ar voratinklinės erkutės. Ypač dažnai problemų kyla šiltose patalpose, kur oras sausas. Todėl augalus verta apžiūrėti bent kartą per kelias savaites.
Pastebėjus pirmuosius kenkėjus, pažeistus lapus galima pašalinti, augalą nuplauti ar naudoti augalams tinkamas apsaugos priemones. Svarbu neleisti kenkėjams išplisti, nes nusilpusią pelargoniją pavasarį atgaivinti bus daug sunkiau.
Pavasarį pelargonijas reikia „pažadinti“ palaipsniui
Vasario pabaigoje ar kovą, kai dienos pradeda ilgėti, pelargonijas galima pradėti ruošti naujam sezonui. Pirmiausia perkelkite jas į šviesesnę ir šiek tiek šiltesnę vietą. Palaipsniui dažniau laistykite, tačiau neleiskite žemei būti nuolat šlapiai.
Tuo metu verta dar kartą apgenėti silpnus, ištįsusius ar nudžiūvusius ūglius. Jei augalas per žiemą labai išaugo, patrumpinus šakas jis pradės leisti daugiau šoninių ūglių ir taps tankesnis.
Pavasarį taip pat galima persodinti pelargonijas į šviežią substratą. Jei šaknys labai suspaustos vazone, rinkitės šiek tiek didesnį indą. Jei vazonas tinkamas, pakanka pakeisti viršutinį žemės sluoksnį arba visiškai atnaujinti substratą.
Kada pradėti tręšti?
Kai pasirodo aiškiai matomi nauji lapai ir ūgliai, galima pradėti tręšti. Iš pradžių geriau naudoti silpnesnį trąšų tirpalą, o augalui sustiprėjus pereiti prie įprasto režimo.
Žydėjimą skatinančias trąšas geriausia pradėti naudoti tada, kai pelargonija jau aktyviai auga. Per ankstyvas ir per gausus tręšimas gali paskatinti daug lapų, bet ne žiedų.
Kada pelargonijas galima išnešti į lauką?
Į balkoną ar terasą pelargonijas reikėtų grąžinti tik tada, kai praeina šalnų pavojus. Net jei dienomis šilta, naktimis pavasarį temperatūra gali smarkiai nukristi. Todėl geriau palaukti stabiliai šiltesnių orų.
Prie lauko sąlygų augalus pratinkite palaipsniui. Pirmomis dienomis išneškite kelioms valandoms į nuo tiesioginės saulės apsaugotą vietą, o vakare parneškite atgal. Staiga pastatyta ryškioje pavasario saulėje pelargonija gali nudegti, nes po žiemos jos lapai būna jautresni.
Išsaugoti pelargonijas iki pavasario tikrai nesudėtinga
Svarbiausia pelargonijas nuo rudens saugoti nuo šalčio, sumažinti laistymą ir suteikti joms ramybės laikotarpį. Vėsi, šviesi vieta ir saikingas vanduo dažniausiai yra viskas, ko reikia sėkmingam žiemojimui.
Net jei žiemą augalas praranda dalį lapų ir atrodo ne toks dekoratyvus, neskubėkite jo išmesti. Jei stiebai išlieka tvirti ir žali, pavasarį pelargonija dažniausiai greitai atsigauna. Tinkamai peržiemojusios pelargonijos ne tik sutaupo pinigų, bet neretai kitą sezoną tampa dar vešlesnės ir žydi gausiau nei jauni, ką tik įsigyti augalai.
