Ambicingas – taip įprasta vadinti projektus, kurie siekia išskirtinumo, būti geriausi, įsimintiniausi, tapti pavyzdžiu kitiems šalia atsirasiantiems objektams. Ambicijų nestokoja ir kompanijos „YIT Kausta“ statomas daugiaaukštis biurų pastatas sostinės Viršuliškių skersgatvyje. Buvusios „Vilspos“ spaustuvės teritorijoje įgyvendinamas projektas – gamybinės teritorijos konversija – bene ryškiausias akcentas.
Teritorija – daugiafunkcė
Buvusios spaustuvės teritorija pagal sostinės plėtros koncepciją neturėtų virsti vien gyvenamųjų namų kvartalu. Planuota, kad teritorija bus daugiafunkcė – šalia bus ir gyvenamųjų, ir biurų pastatų, komercinių bei prekybos patalpų. Šios idėjos laikosi teritoriją valdanti ir čia projektus įgyvendinanti bendrovė „YIT Kausta“.
Įmonė pirmiausia išgriovė visus senus pastatus, iškasė, išvežė jų pamatus ir švarioje aikštelėje pradėjo naujų pastatų statybą kartu įrengdama visą kvartalui reikalingą infrastruktūrą.
Vienas mažaaukštis gyvenamasis daugiabutis jau pastatytas. Šiuo metu statomas kvartalo akcentu turėsiantis tapti daugiaaukštis administracinis pastatas. Šio projekto autoriai yra architektai Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis. G. Čaikauskas paminėjo, kad daugiaaukštis statinys bus skirtas biurams, prie jo bus prišlieti mažesni komercinės paskirties pastatai.
„Iki krizės jau buvo įgyvendintas vadinamasis nulinis lygis – požeminė pastato dalis, kurioje yra didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė. Manyčiau, šis etapas buvo pats sunkiausias. Bet jį užbaigus prasidėjo sunkmetis ir buvo priimtas sprendimas statybas užkonservuoti. Dabar jos vėl atnaujintos“, – pasakojo AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Bendrovės „YIT Kausta būstas“ projekto vadovas Vytautas Grigelionis sakė, kad prasidėjus sunkmečiui konstrukcijos buvo tinkamai konservuotos. Todėl 2012 metų pabaigoje atnaujinus statybos darbus nekilo jokių problemų dėl anksčiau statytų konstrukcijų. Prieš atnaujinant darbus atlikti esamų konstrukcijų bandymai – jie patvirtino puikią kokybę.
Be požeminės administracinio pastato dalies, iki sunkmečio spėta pastatyti kelis mažesnius komercinius pastatus. Viename jų šiuo metu įsikūręs automobilių prekybos salonas, kitur – įmonės „Tuvlita“ filialas. Anot „YIT Kausta“ vadovo K. Vanago, šie pastatai pastatyti tam, kad būtų atlaisvintas plotas investicijoms – anksčiau šioje vietoje buvusius garažus ir automobilių priežiūros pastatus reikėjo nugriauti pirmiausia.
Aplink esantys mažaaukščiai komerciniai pastatai bus savotiškai sujungti į vieną kompleksą, kurio ašimi ir akcentu taps daugiaaukštis administracinis pastatas. „Komplekse bus visos įmanomos funkcijos: turėdamas darbo vietą, žmogus čia pat galėtų gyventi, o komerciniuose pastatuose patenkintų savo buitinius poreikius. Tokia buvo vizija ir ji yra įgyvendinama“, – pasakojo G. Čaikauskas.
Krizė planus pakoregavo
Sunkmetis pakoregavo pirminius teritorijos konversijos planus. Toje vietoje, kur dabar numatyta statyti prekybos centrą, anksčiau planuota įgyvendinti daugiaaukščių gyvenamųjų ar komercinių pastatų projektus. Koreguoti planus pirmiausia privertė pasikeitęs gyvenamųjų namų poreikis. Taip pat nuspręsta, kad prekybos centras teritorijai suteiks daugiau įvairovės, patrauklumo.
Vidinė kvartalo struktūra yra patogi, infrastruktūra išplėtota. Čia tiesiamos naujos gatvės, privažiavimai, kurie leis patogiai patekti į kvartalo vidų ir išvažiuoti iš jo į šalia tiesiamą aplinkkelį. „Manau, kvartalas taps labai patrauklus. Šita dalis yra skirta aukštybiniams pastatams, dabar statomas objektas bus pirmasis daugiaaukštis biurų pastatas teritorijoje. Anksčiau visi tiesiog grūdosi miesto centre, susidurdavo su transporto spūstimis, automobilių stovėjimo aikštelių problema. O nedaug nutolus nuo centro yra puiki infrastruktūra. Pavyzdys, kaip vienoje vietoje galima ir gyventi, ir dirbti, ir nueiti į šalimais esantį prekybos centrą, turėtų parodyti, kad miesto centrą galima kiek atlaisvinti. Pirma kregždė turėtų įrodyti šios vietos privalumus, teritorija tuomet sulauktų daugiau investicijų“, – įsitikinęs G. Čaikauskas.
Architektas iš patirties žino, kad pirmieji žingsniai būna sunkiausi. Aplinkiniai stebi, ar jie pavyks. Ir jeigu viskas būna gerai, kiti į viską žiūri daug patikliau, nebebijo plėtoti kitų projektų. „YIT Kausta“ vadovas neabejoja, kad naujasis biurų pastatas, statomas viename lokalių Vilniaus miesto centrų šalia tiesiamo aplinkkelio, bus pagrindinis šio centro akcentas. Pirmiausia dėl to, kad jis bus aukščiausias šiame rajone.
Kitas pastato išskirtinumas – jis bus A energinio naudingumo klasės. K. Vanago teigimu, pastatas suprojektuotas puikiai, net ir praėjus keleriems metams nebuvo būtinybės jį modifikuoti. Atnaujinus darbus nuspręsta papildomai investuoti į statinio energinio efektyvumo didinimą. Todėl fasadai ir inžinerinės pastato vidaus sistemos yra patobulinti palyginti su tuo, kas buvo numatyta iš pradžių.
„Šiuo metu bendradarbiaudami su konsultantais aktyviai ieškome geriausių fasado konstrukcijos sprendinių, leisiančių didinti energinį pastato efektyvumą ir pasiekti A energinio naudingumo klasę. Svarbu paminėti, kad nutarta montuoti varstomus langus. Nors toks sprendimas nepigus, dėl varstomų langų ypač didėja psichologinis komfortas. Inžinerinės pastato sistemos bus labai efektyvios ir ekonomiškos: šildymas, vėdinimas, aukšto naudingumo rekuperatoriai“, – vardijo K. Vanagas.
Racionalumas yra svarbiausia
Paties pastato idėja – jis tarsi ženklas prie sankryžos. Architektūrinis sprendimas – nukreipti skaidriuosius fasadus ne į miesto centro pusę, bet į plėtojamus pakraščius ir pastatyti statinį tarsi žibintą, apšviečiantį visą aplinką.
Funkciškai toks sprendimas irgi logiškas – trys kvadrato formos pastato fasado pusės bus stiklinės, todėl nusuktos nuo pietinės saulės. Stiklo fasadai pasirinkti siekiant labiau atspindėti numatytą koncepciją. Tik viena galinė pastato pusė bus uždara su ventiliuojamuoju fasadu, apdailai panaudojant keramines plokštes. Šioje pastato dalyje bus įrengtos laiptinės.
Stiklo fasadams pasirinktos sistemos nėra tokios, kokios naudotos iki šiol. Čia stiklas – kaip dekoratyvinė apdaila, už kurios bus įprastos administraciniams pastatams sienos su įprastais langais. Taip daroma tam, kad būtų pasiekta kuo didesnė šiluminė šių atitvarų varža.
Pastate bus ir daugiau sprendimų, kurie pasitelkti pritaikant skandinavų patirtį. Racionalumas šiuo atveju yra bene svarbiausias kriterijus. Nebus jokių barokinio stiliaus elementų ar kitų nereikalingų detalių. Estetika sujungiama su funkciniu patogumu, nieko nėra nereikalinga. Patalpų planavimas – labai racionalus, esant poreikiui jos bus pritaikomos pagal nuomininkų pageidavimus.
Požeminė pastato dalis bus kelių lygių. Ją įrengiant bus pasitelktos sudėtingos technologijos, kad automobilių stovėjimo aikštelių sistema būtų galima kuo patogiau naudotis. G. Čaikausko nuomone, Vilniuje turbūt kol kas nėra priimto geresnio varianto sprendžiant automobilių stovėjimo aikštelių klausimą. Išlaikant visus normatyvus bus įrengta išties erdvi zona mašinoms statyti.
21 aukšto pastate biurų patalpoms bus skirta apie 10 000 kvadratinių metrų ploto. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengtos 265, o aplink pastatą – dar 28 automobilių stovėjimo vietos.
