Kruopščiai apgalvotas namų interjeras sukuria malonią atmosferą. Vis dėlto, norimą ir ilgai planuojamą namų interjerą sukurti gana sudėtinga – neretai rezultatas neatitinka lūkesčių. Neįvertinus tam tikrų detalių svarbos, nukenčia ne tik estetinis vaizdas, bet ir komforto lygis.
Yra keletas esminių dizaino klaidų, kurių reikėtų vengti kuriant svajonių namų erdvę. Kaip šios klaidos keičia namų veidą, pakomentuos interjero dizainerė, architektė Ieva Baranauskaitė, dirbanti su įvairaus mastelio architektūros ir dizaino projektais Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse.
Interjero vizijos nebuvimas
Interjero vizija, I. Baranauskaitės teigimu, yra tarsi projekto stuburas – aiški kryptis ir užduotis, kuri padeda išlaikyti nuoseklumą viso projektavimo metu.
„Turint koncepciją, tampa lengviau daryti sprendimus, nes galima kaskart savęs klausti, ar sprendimas prisideda prie bendros krypties kūrimo. Tai padeda išvengti atsitiktinių, emocija paremtų pasirinkimų, kurie natūraliai yra būdingi žmogui“, – teigia architektė ir dizainerė.
Kalbant apie viziją, svarbu pradėti nuo fundamentalių dalykų – kokios yra projektuojamos erdvės savybės, koks jos kontekstas ir santykis su aplinka, kokia natūrali šviesa, kokiam gyvenimo būdui ar funkcijai ji bus naudojama, kiek joje turi būti lankstumo ir galimybės kisti.
„Pastaruoju metu dažnai pastebiu, kad vizija painiojama su vizualinių pavyzdžių rinkiniu. Vaizdai gali būti naudingi kaip nuotaikos paieškos įrankis, tačiau jie neturėtų pakeisti koncepcijos. Interjeras turėtų būti kuriamas kaip atsakas į konkrečią vietą, žmogų ir situaciją, o tai reikalauja dėmesio ir laiko“, – sako I. Baranauskaitė.
Baldų ir erdvės santykio stoka
Baldai, interjero dizainerės teigimu, turėtų būti suvokiami kaip interjero architektūros dalis. Jie daro įtaką tam, kaip judame erdvėje, kaip ją naudojame, o ilgainiui, ir kokius gyvenimo būdo įpročius susikuriame. Net ir nedidelis pokytis, pavyzdžiui, skirtingas to paties baldo pozicionavimas erdvėje ar jo proporcija, gali pakeisti erdvės patyrimą.
„Ypač svarbu galvoti apie baldų ir erdvės santykį planuojant kompaktiškas erdves. Specialiai suprojektuoti baldai padeda pasiekti funkcionalesnių sprendimų ir tiksliau pritaikyti sprendimus konkrečiai erdvei. Tokiais atvejais baldas gali veikti kaip tūris, kuris, pavyzdžiui, atskiria zonas be papildomų pertvarų, ar kaip integruota plokštuma, vizualiai susiliejanti su architektūra ir stiprinanti erdvės vientisumą“, – teigia interjero dizainerė.
Netinkamos proporcijos pasirinkimas
Nors kuriant erdves egzistuoja projektavimo standartai ir optimalūs objektų dydžiai, jų permąstymas gali paversti funkcinius elementus unikaliais dizaino objektais, o erdvę paversti ypatinga. „Šiuo atveju iki pat lubų suprojektuotos stumdomos durys, atsisakant papildomų detalių ir išlaikant medžio plokštumos vientisumą, tampa svarbia interjero kompozicijos dalimi“, – teigia I. Baranauskaitė.
Natūralių medžiagų keitimas į tariamai patvaresnes, sintetines alternatyvas
Interjere natūralios medžiagos, tokios kaip medis ar mineraliniai paviršiai, nėra tik estetinis pasirinkimas – jos yra susijusios su žmogaus gerove ir savijauta.
„Tyrimai rodo, kad natūralūs paviršiai ir tekstūros gali mažinti streso hormono (kortizolio) lygį ir prisidėti prie psichologinės pusiausvyros. Natūralių medžiagų pakeitimas į sintetinės kilmės paviršius praktiškumo vardan reiškia, kad prarandama galimybė susikurti raminančią, sensorinį ryšį kuriančią aplinką. Net jei paviršiai vizualiai gali imituoti natūraliais medžiagas, jų taktilinės savybės neturi poveikio, kurį gali suteikti natūralios medžiagos. Galėčiau palyginti tai su pojūčiu stovint ant natūralios arba dirbtinės žolės“, – teigia teigia architektė.
Prasta apšvietimo sistema
Apšvietimas interjere, pasak I. Baranauskaitės, yra kompleksinis ir jautrus elementas, formuojantis visos aplinkos patirtį bei kasdienį komfortą. Nuo šviesos priklauso, kaip suvokiame erdvės proporcijas, mastelį, medžiagiškumą bei spalvas.
„Apšvietimo projektavimas turėtų apjungti bendros interjero vizijos atliepimą, funkciją ir atmosferos kūrimą. Norint pasiekti kokybišką rezultatą, svarbu kurti skirtingas apšvietimo scenas tai pačiai erdvei, derinti skirtingų tipų šviestuvus – lubinius, sieninius, pastatomus, kryptinius, taip kuriant šviesos sluoksnius. Dažnai pastebiu, kad interjeruose vyrauja horizontalus apšvietimas (grindys), neįvertinant atspindėtos šviesos ar vertikalių paviršių (sienų) apšvietimo svarbos. Kalbant apie atmosferos kūrimą per šviesą, ši tema man atrodo aktuali, nes gyvename tamsioje klimato zonoje. Ieškodamos naujų šviesos formų kartu su kolege įkūrėme „Daydreaming Objects“ studiją (www.daydreamingobjects.com), kur ieškome šviesos ir medžiagiškumo santykio per objektų kūrimą“, – pasakoja architektė.
Interjeras planuojamas dabarčiai, o ne ilgam laikui
Ilgalaikis interjeras turėtų turėti potencialo kaitai – net jei neplanuojami esminiai erdvinės struktūros pokyčiai.
„Pavyzdžiui, dažnai projektuoju naudodama keletą esminių apdailos medžiagų, siekdama palikti galimybę ateityje papildyti jau sukurtą interjerą“, – teigia interjero dizainerė.
Nesubalansuota spalvų paletė
Spalvų derinime egzistuoja metodai ir principai, tačiau nėra universalių taisyklių. Spalvų kombinacijos gali būti niuansinės arba kontrastingos, netikėtos ar net sąmoningai nesubalansuotos, jei tai atliepia bendrą interjero viziją.
„Spalva interjere turi stiprų, tačiau labai individualų emocinį poveikį. Ta pati spalva gali būti suvokiama skirtingai, priklausomai nuo kultūrinio ir gamtinio konteksto, todėl svarbu įvertinti, kaip ji atsiskleis erdvėje, kaip ją transformuos natūrali ir dirbtinė šviesa bei kokį jausmą sukels ją patiriančiam žmogui“, – pasakoja I. Baranauskaitė.
Labai daug skirtingų dekorų bei stilių vienoje erdvėje
„Dažniau pastebiu priešingą tendenciją – labai panašų stilistinį pasirinkimą“, – teigia interjero dizainerė.
I. Baranauskaitės teigimu, eklektika savaime nėra klaida. Skirtingų laikotarpių ar stilistikų derinimas gali būti sąmoningas sprendimas ir kurti konceptualų pasakojimą.
„Problema atsiranda ne tuomet, kai stiliai maišomi, o kai trūksta bendros vizijos, erdvės hierarchijos, todėl naudojamos dekoratyvios detalės ir medžiagos kurios pradeda konkuruoti tarpusavyje ir dėl to aplinka tampa perteklinė“, – pasakoja interjero specialistė.
Pilnai neišnaudojamos erdvės
Dažnai neišnaudotos lieka vadinamosios tarpinės ar tranzitinės erdvės – koridoriai, praėjimai, laiptų zonos.
„Siekiant, kad jos netaptų vien tik techninėmis, svarbu kurti sklandžią erdvės tėkmę ir natūralius perėjimus tarp funkcijų. Jeigu situacija to neleidžia, galima į tokias zonas pažvelgti kūrybiškai, tai gali tapti šviesos ar meninės instaliacijos vieta. Tokiu būdu šios zonos gali tapti svarbia bendros erdvinės patirties dalimi“, – pataria I. Baranauskaitė.
Nuotraukų autorystė: Norbert Tukaj
