Laukiate tobulo oro? Ekspertai: pamatams nebūtina „peržiemoti“, o betonuodami šaltu oru net sutaupysite

Daugelis statytojų vis dar vadovaujasi sena taisykle: „atšalo – stabdome darbus iki pavasario“. Tačiau ekspertai tikina, kad tai – brangiai kainuojantis mitas. Šiuolaikinės technologijos leidžia, kad betonavimas žiemą vyktų sklandžiai net spaudžiant -15°C šaltukui, o šis periodas gali tapti puikia proga sutaupyti samdant meistrus. Tiesa, yra viena sąlyga – būtina žinoti „auksines“ taisykles.

Žiemos pabaiga ar ankstyvas pavasaris – tai laikas, kai statybų aikštelėse dažniausiai tvyro tyla. Tačiau būtent šis metas gali būti strategiškai geriausias pamatų liejimui ar kitiems betonavimo darbams. Kodėl? Nes kol kiti laukia „tobulo oro“, jūs galite laimėti laiko ir netgi sutaupyti pinigų, mat darbų įkainiai ne sezono metu dažnai būna mažesni.

Visgi, betonavimas šaltuoju metų laiku yra rizikingas žaidimas. Apie tai, kas vyksta su betonu minusinėje temperatūroje ir kaip nesugadinti visos konstrukcijos, kalbamės su įmonės „Pamatų ranga“ vadovu Sauliumi Juozaičiu bei statybinių medžiagų eksperto „Vizginta“ atstovu Gintaru Vizbaru.

Ar tai brangiau? Skaičiuojame kaštus

Pirmasis klausimas, kylantis planuojantiems darbus – kaina. Ar žiemos betonavimas stipriai paplonins piniginę?

S. Juozaitis neslepia – betonavimas šaltuoju metu technologiškai yra brangesnis.

„Norint sumažinti šalčio poveikį, reikalingos papildomos priemonės. Tai gali būti pamatų klojinių šildymas ar specialus uždengimas. Taip pat papildomos šilumos betonui reikia suteikti jau ruošiant mišinį bei jį transportuojant“, – aiškina ekspertas.

Tačiau jis pateikia ir konkrečius skaičius, kurie nėra tokie gąsdinantys, kaip gali pasirodyti:

• Dėl specialių priedų ir paruošimo vienas betono kubinis metras pabrangsta apie 5–6 eurus.

• Papildomai kainuoja užbetonuotos konstrukcijos priežiūra (dengimas plėvele, šiltinimas).

Eksperto verdiktas. „Nors medžiagos brangesnės, žiemą statybinių darbų paklausa mažesnė, todėl meistrų įkainiai gali būti žemesni. Bendra projekto sąmata dažniausiai išsilygina“, – teigia S. Juozaitis.

Chemija prieš fiziką: kaip betonas stingsta šaltyje?

Kad suprastume riziką, Gintaras Vizbaras siūlo prisiminti fiziką. Betonas nedžiūsta – jis kietėja vykstant cheminiam procesui, vadinamam hidratacija.

„Vanduo sukelia cemento dalelių reakciją, kurios metu mišinys virsta akmens kietumo mase. Tačiau žiemą turime problemą: jei vanduo užšąla, reakcija stoja“, – aiškina G. Vizbaras.

Dar blogiau – užšalęs vanduo plečiasi apie 9 proc. Tai reiškia, kad jis tiesiog „suplėšo“ betono struktūrą iš vidaus dar jam nesukietėjus.

„Cemento hidratacija yra cheminis procesas ir natūralu, kad esant žemesnei temperatūrai reakcijos laikas pailgėja. Tam išvengti, įmaišomi chemikalai, kurie ištirpę vandenyje sumažina jo užšalimo temperatūrą, o kiti priedai pagreitina betono rišimąsi.

To pasekoje gaunamas priimtinas betono rišimosi laikas, o betonavimas galimas kai aplinkos temperatūra žemesnė nei -10 ^oC“, – nurodo G. Vizbaras.

Sprendimas – priedai

Specialūs cheminiai priedai (greitikliai ir prieššaltiniai komponentai) neleidžia vandeniui užšalti ir skatina betoną kaisti iš vidaus.

• Iki +5°C: jau rekomenduojama naudoti priedus, nes tradicinis betonavimas tampa rizikingas.

• Iki -10°C arba -15°C: su tinkamais priedais darbus galima vykdyti saugiai.

• Žemiau -15°C: reikalingos kompleksinės priemonės (šildymas elektra, galingi priedai), todėl mažaaukštėje statyboje (pvz., namo pamatams) geriau palaukti šiltesnių dienų.

Pavojus, apie kurį daugelis nepagalvoja: vidiniai trūkiai

G. Vizbaras įspėja apie dar vieną „tylųjį žudiką“ – temperatūrų skirtumą. Betonas stingdamas išskiria šilumą.

„Masyvios konstrukcijos viduje temperatūra gali pakilti net iki +60°C. Jei lauke spaudžia šaltis, susidaro milžiniškas skirtumas tarp karšto vidaus ir šalto paviršiaus. Dėl šių įtampų betonas ima trūkinėti“, – perspėja specialistas.

Kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo didesni įtempiai ir tuo didesnė tikimybė atsirasti trūkiams.

Per šiuos mikrotrūkius vėliau patenka vanduo, kuris šaldamas ir atšildamas ardo pamatą.

Kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo didesni įtempiai ir tuo didesnė tikimybė atsirasti trūkiams.

Įmaišant stingimą greitinantį priedą, betono rišimosi temperatūra dar pakeliama, o esant šaltam orui, temperatūrų skirtumas gaunamas didžiulis“, – aiškina G. Vizbaras.

Per atsiradusius trūkius į konstrukciją patenka vanduo, kuris šilimo/šalimo ciklų metu pamažu ardo betoną iš vidaus. Vienas sprendimų tokiems trūkiams sumažinti – kartu su prieššaltiniais betono priedais į mišinį taip pat įmaišyti priedą, sumažinantį betono rišimosi temperatūrą.

Ką daryti?

Apšiltinto betono (betonavimas termoso būdu, kai betonas apšiltinamas papildomomis priemonėmis) temperatūra betonui kietėjant turi siekti bent 25°C, o naudojant prieššaltinius priedus – ne žemesnė kaip +5°C.

Pirmas keturias valandas, kol betonas kietėja, jo temperatūra neturi nukristi žemiau nei 0^oC. Leistina priedų masė betone paprastai nurodoma prie produkto, ji taip pat nustatoma pagal temperatūrą, kurioje bus dirbama.

Priedų kiekis (%) daugiausiai priklauso nuo aplinkos temperatūros į betono mišinį pridėjus didesnį kiekį priedų, jame hidratacijos procesai sustoja žemesnėse temperatūrose. Šie rodikliai būna nurodyti prie konkretaus priedo.

„Auksinė taisyklė“ dėl armatūros

Rinkdamiesi priedus betonui, būkite itin atidūs. Kai kurie pigesni priedai savo sudėtyje turi chloridų.

• Pavojus: chloras sukelia metalo koroziją.

• Taisyklė: jei betonuojate gelžbetonį (pamatus su armatūra), chloro kiekis priede negali viršyti 0,4 proc.

• Patarimas: saugiausia rinktis šiuolaikinius priedus, kurie savo sudėtyje apskritai neturi chloro.

Ar verta palikti pamatus „pastovėti“ per žiemą?

Tai vienas dažniausių klausimų interneto forumuose. S. Juozaitis turi aiškų atsakymą: „Tinkamai įrengtai pamatų konstrukcijai didelio skirtumo tarp metų laikų nėra. Ar verta palikti juos „nusistovėti“? Pamatams nuo to nei pablogės, nei pagerės. Tai labiau planavimo klausimas – jei mūryti neplanuojate žiemą, pamatai gali ramiai laukti pavasario.“

Eksperto atmintinė: 6 taisyklės betonavimui šaltu oru

Jei nusprendėte nelaukti pavasario, G. Vizbaras rekomenduoja atsispausdinti šį taisyklių sąrašą:

1. Medžiagų temperatūra. Smėlis, skalda ir cementas negali būti sušalę. Cementą laikykite patalpoje (ne žemiau +5°C).

2. Laikas. Betonus liekite ryte. Taip išnaudosite natūralų dienos atšilimą pirmosioms, svarbiausioms stingimo valandoms.

3. Prognozė. Nebetonuokite, jei naktį žadamas didesnis šaltis nei nurodyta ant jūsų naudojamo priedo pakuotės.

4. Cemento klasė. Nenaudokite lėtai stingstančio cemento. Rinkitės CEM I cementą, ir negailėkite jo – ne mažiau 300 kg/m³.

5. Vanduo. Naudokite kuo mažesnį vandens ir cemento santykį. Kuo mažiau vandens – tuo mažesnė užšalimo rizika.

6. Šiluma. Išlietą betoną nedelsiant pridenkite. Pirmas 4 valandas betono temperatūra jokiu būdu negali nukristi žemiau 0°C.

Vadovaudamiesi šiais patarimais, pavasarį pasitiksite ne su statybų pradžia, o jau su tvirtu pagrindu tolesniems darbams.