Skėtinė stambiažvynė (Macrolepiota procera) – vienas stambiausių Lietuvos valgomųjų grybų, kepurėlė užauga iki 30–40 cm skersmens. Forma primena skėtį, keptas – riešutų skonio. III kategorija. Perspektyvus grybas: gali būti auginamas dirbtinai.
Kaip atrodo skėtinė stambiažvynė?
Kepurėlė
Kepurėlė 15–40 cm skersmens – viena didžiausių Lietuvoje. Jauna ovališka, subrendusi – plokščia, skėtiška su lygiu rudu gūbreliu centre. Paviršius dengtas rudais žvyneliais, tarpžvyniai pilkšvi. Jauna kepurėlė – sodri ir mėsinga.
Kotas ir rinkis
Kotas 10–30 cm, 2–3 cm storio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs – bet be volvos (išnaros) (svarbu: musmirės turi volvą). Apaugęs pilkai rusvais žvyneliais. Su paslankiu odišku rinkių – rinkis slysta aukštyn-žemyn. Trama balta, minkšta, riešutų skonio ir malonaus kvapo, mėsinga. Sporos 15–20 × 10–12 µm.
Kur ir kada ieškoti?
Auga liepos–spalio mėnesiais išretintuose pušynuose, eglynuose, miškų pakraščiuose, pakelėse.
- Išretinti pušynai ir eglynai
- Miško pakraščiai ir pakelės
- Sezonas: liepa–spalis
- Dažniausiai grupėmis
Skėtinė stambiažvynė virtuvėje
III kategorija. Puikus valgomasis grybas – ypač skanus keptas ant sviesto.
- Šviežia – kepama kepurėlė atskirai (kaip stekas)
- Tinka sūdymui ir džiovinimui
- Grybų miltų gamybai
- Galima auginti dirbtinėmis sąlygomis
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar skėtinė stambiažvynė panaši į musmirę?
Forma panaši, bet skiriasi: stambiažvynė neturi volvos (išnaros) prie pagrindo, o rinkis paslankus (slysta). Musmirė turi volvą.
Kaip geriausia paruošti skėtinę stambiažvynę?
Kepurėlę kepti ant sviesto kaip steką – tai klasikinis ir skaniausias būdas. Riešutų skonio trama atsiskleidžia keptai.
Taip pat skaitykite:
