Šilinė pievagrybis (Agaricus silvicola) – stambios pievagrybis, augantis miške, ypač eglynuose. Labai panašus į dirvinį pievagrybį, tačiau randamas ne pievose, o šilaičiuose ir miškuose. Labai dažnas, skanus, II–III kategorija.
Kaip atrodo šilinė pievagrybis?
Kepurėlė
Kepurėlė 8–15 cm skersmens, jauna ovališka, subrendusi – paplokščia ar horizontali, su gūbreliu arba be jo. Paviršius smulkiai plaušuotas, sausa, balta ar balkšva, gelsvai balta, kartais įskilusi. Senų grybų lygi.
Kotas ir rinkis
Kotas 6–12 cm, su odišku žemyn nukarusiu rinkių. Prie pagrindo – gumbiškai sustorėjęs. Lakšteliai iš pradžių pilkšvi, vėliau rausvi, rausvai rudi, šokoladinės spalvos. Trama balta, stangri, malonaus kvapo. Sporos elipsiškos, 5–6 × 3–4 µm.
Kur ir kada ieškoti?
Auga rugpjūčio–spalio mėnesiais lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose – daugiausiai eglynuose. Labai dažnas.
- Eglynai ir mišrūs miškai
- Sezonas: rugpjūtis–spalis
- Labai dažnas Lietuvoje
Šilinė pievagrybis virtuvėje
II–III kategorija. Skanus ir universalus. Tinka visoms kulinarinėms reikmėms.
- Šviežias – kepamas, troškinamas
- Tinka grybų sulčių ir miltų gamybai
- Galima džiovinti
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo šilinė skiriasi nuo dirvinio pievagrybio?
Šilinė auga miške (ypač eglynuose), dirvinis – pievose ir parkuose. Abu panašiai atrodo ir kvepia.
Ar šilinė pievagrybis dažna Lietuvoje?
Taip – vienas dažniausių miško pievagrybių, gausiai augantis eglynuose.
Taip pat skaitykite:
- Ką sodinti prie tvoros
- Augalai gražūs visą sezoną
- Braškių derliaus patarimai
- Sodas be chaoso: 5 augalai
