Po svilinančios savaitės kaitrą jau nuo šiandien pradės plauti smarkios liūtys, perkūnija ir škvalas – vietomis vėjo gūsiai sieks iki 20 m/s, o kai kur galima ir kruša.
Daugeliui sodininkų lietus po sausros atrodo lauktas atokvėpis, tačiau daržui tai gali būti pavojingesnis metas nei pati kaitra.
Remdamiesi LAMMC augalų apsaugos specialistų rekomendacijomis, dalinamės, kodėl būtent dabar didžiausia grėsmė pomidorams yra pomidorų maras ir vaisių trūkinėjimas – ir ką skubiai padaryti darže, kad per kelias dienas neprarastumėte viso derliaus.
Kodėl lietus po kaitros – ne poilsis, o naujas pavojus
Staigus vandens antplūdis į išdžiūvusią dirvą pirmiausia kelia vaisių trūkinėjimo pavojų: pomidoro vidus po lietaus ima sparčiai augti, o odelė nespėja tįsti ir plyšta. Įtrūkimai patys savaime negąsdintų, tačiau pro juos į vaisių lengvai patenka infekcija.
Dar svarbiau, kad keičiasi visas mikroklimatas. Kaitra ir sausra grybines ligas stabdo, bet vos orui atvėsus iki 15–22 °C, pakilus drėgmei ir sušlapus lapams, sąlygos apsiverčia – prasideda palankiausias metas ligoms plisti. Prie to prisideda ir škvalas: stiprūs vėjo gūsiai laužo bei guldo augalus, o pro pažeistas vietas patogenai skverbiasi dar greičiau.
Pomidorų maras (fitoftorozė) – didžiausia grėsmė
Pavojingiausia pomidorų liga po lietingo laikotarpio yra maras, arba fitoftorozė, kurią sukelia grybas Phytophthora infestans. Kaip pažymi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto augalų apsaugos specialistė dr. Elena Survilienė, pomidorai maru dažniausiai suserga lietingą vasarą, kai santykinė oro drėgmė viršija 75 proc.
Palankiausios sąlygos: oro drėgmė virš 75 proc., ilgesnis lietus, rūkai ir gausios rasos, dienos temperatūra apie 14–20 °C. Būtent tokios sąlygos ir susiklosto kaitrai virstant lietumi. Liga plinta itin greitai – palankiu metu neapsaugoti krūmai gali būti pažeisti vos per porą dienų.
Kaip plinta: sukėlėjas keliauja su lietaus lašais bei vėju, prilimpa prie darbo įrankių, avalynės, drabužių ir pirštinių. Dažniausiai maras pirmiausia apninka bulves, o po 10–15 dienų persimeta ant pomidorų (arba atvirkščiai), todėl pomidorų nepatariama auginti šalia bulvių.
Kaip atpažinti: ant lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų arba rudų dėmių, lapų gyslos tamsėja, apsitraukia pilkšvomis apnašomis ir džiūsta. Pažeisti vaisiai iš išorės tampa rudai margi, o jų vidus paruduoja. Liga paprastai kyla nuo apatinių lapų ir kopia į viršų.

Šiltnamio pomidorai per liūtis: prieš, per ir po
Šiltnamio pomidorams pati liūtis tiesiogiai negresia – lietus jų nepasiekia. Didžiausia bėda čia yra ne vandens perteklius dirvoje, o pakilusi oro drėgmė ir ant lapų nusėdantis kondensatas, kuris ir sudaro palankiausias sąlygas marui. Todėl šiltnamyje logika kiek kitokia nei lauke.
Prieš liūtį: uždarykite tą šiltnamio pusę, iš kurios pučia škvalas, kad vėjo gūsiai nepažeistų konstrukcijos ir augalų. Palaistykite iš ryto ir tik prie šaknų, kad iki vakaro dirvos paviršius spėtų pradžiūti ir naktį nesikauptų drėgmė. Įsitikinkite, kad aukšti krūmai gerai pririšti.
Per liūtį: jei nėra stipraus vėjo, palikite bent viršutines orlaides praviras – uždaras šiltnamis per lietų greitai virsta drėgme prisotinta kamera. Škvalo metu, priešingai, angas verta uždaryti ir atverti jas iškart, kai vėjas nurims.
Po liūties: plačiai atverkite duris ir orlaides, kad kondensatas ir perteklinė drėgmė kuo greičiau pasišalintų – geras vėdinimas dabar svarbesnis už bet ką. Skirtingai nei lauke, šiltnamio pomidorų laistyti nenustokite, tik darykite tai saikingai, prie šaknų ir ryte. Nusausinkite ant lapų likusią drėgmę natūraliai, oro srautu, o ne šluostydami – taip nepernešite galimų sporų.
Ką skubiai padaryti darže jau šiandien
Fitoftorozė beveik neišgydoma, kai jau išplinta, todėl visos pastangos telkiamos į profilaktiką. Svarbiausi žingsniai:
- Vėdinkite ir denkite. Šiltnamyje po lietaus plačiai atverkite duris bei orlaides, kad drėgmė nesikauptų. Lauko pomidorus, jei įmanoma, prilaikykite nuo tiesioginio lietaus stogeliu ar plėvele.
- Laistykite tik prie šaknų. Ant lapų patekęs vanduo – tiesiausias kelias ligai, todėl laistykite prie pat žemės ir tik ryte.
- Pašalinkite apatinius ir pažeistus lapus. Geresnė oro cirkuliacija greičiau nudžiovina augalą; kaip tai daryti saugiai, rašome atskirai apie lapų skynimą.
- Purkškite profilaktiškai. Klasikinė priemonė – vario preparatai. Bordo skystis (pranc. bouillie bordelaise) – tai vienas seniausių ir žinomiausių fungicidų, naudojamas augalų grybinėms ligoms, tokioms kaip fitoftorozė, stabdyti. Jis pavadintas pagal Bordo regioną Prancūzijoje, kur XIX a. pabaigoje buvo pradėtas naudoti vynuogynuose kovai su miltlige. Ekologiškesnė alternatyva – biologiniai preparatai su naudinguoju grybu Trichoderma. Purkškite iki simptomų ir būtinai laikykitės nurodytos karencijos – laukimo laiko nuo purškimo iki derliaus nuėmimo.
- Nedirbkite su šlapiais augalais. Lietaus permerktus pomidorus liesdami rankomis ar įrankiais patys pernešate grybo sporas nuo krūmo ant krūmo.
- Nuskinkite prinokusius ir įtrūkusius vaisius. Įtrūkę pomidorai greitai pūva ir tampa infekcijos židiniu, tad jų darže palikti nevalia.

Ko dabar daryti NEREIKIA
- Nemanykite, kad lietus „viską padarys“. Būtent po jo prasideda pavojingiausias laikas – augalus reikia stebėti kasdien.
- Nelaistykite papildomai lauko pomidorų. Po gausios liūties dirvos drėgmės pakanka, o perteklius tik skatina puvinius ir trūkinėjimą.
- Nepalikite nukritusių lapų ir vaisių. Augalinės liekanos su sporomis darže tampa nuolatiniu užkrato šaltiniu.
- Nekompostuokite sergančių augalų. Fitoftorozės pažeistas dalis geriau sudeginti ar išmesti, o ne grąžinti į dirvą.
Pomidorų maras po lietaus: greitoji atmintinė
- Vėdinkite šiltnamį: po lietaus plačiai atverkite duris ir orlaides, kad drėgmė nesikauptų. Laistymo nenutraukite!
- Laistykite prie šaknų: niekada ant lapų, tik ryte.
- Retinkite lapiją: pašalinkite apatinius ir pažeistus lapus geresnei oro cirkuliacijai.
- Purkškite profilaktiškai: vario preparatais arba biologiniais preparatais su Trichoderma.
- Nedirbkite su šlapiais augalais: taip pernešamos ligos sporos.
- Šalinkite pažeistus lapus ir vaisius: ir jokiu būdu jų nekompostuokite.
Pomidorų bėdos po liūties: kaip atpažinti ir ką daryti
| Problema | Požymiai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Pomidorų maras (fitoftorozė) | Rusvos ar rudos dėmės ant lapų ir vaisių, tamsėjančios gyslos, rudai margi vaisiai | Šalinti pažeistas dalis, vėdinti, profilaktiškai purkšti variu ar biopreparatu |
| Vaisių trūkinėjimas | Įtrūkimai odelėje po staigaus lietaus | Nuskinti įtrūkusius, laistyti tolygiai, mulčiuoti dirvą |
| Pilkasis (kekerinis) puvinys | Pilkšvos apnašos, pūvantys žiedai ir vaisiai drėgnoje aplinkoje | Retinti lapiją, stiprinti vėdinimą, šalinti pažeistas dalis |
| Augalų išgulimas | Palūžę ar pakrypę stiebai po škvalo ir vėjo gūsių | Pririšti ir paremti, pašalinti sulaužytas dalis |
D.U.K.: pomidorų maras
Ar galima purkšti pomidorus nuo maro, kai jie jau su vaisiais?
Galima, bet svarbu žiūrėti karenciją – laikotarpį, kuris turi praeiti nuo purškimo iki derliaus nuėmimo. Vario preparatai turi konkretų karencijos terminą, nurodytą ant pakuotės, tad jo būtina laikytis. Biologiniai preparatai su Trichoderma šiuo atžvilgiu saugesni, tačiau ir juos naudokite pagal instrukciją.
Ar maras iš bulvių tikrai persimeta į pomidorus?
Taip, ligą sukelia tas pats grybas, todėl nuo bulvių ji lengvai pereina ant pomidorų, o dažnai ir atvirkščiai. Jei pastebėjote, kad staiga nurudo bulvienojai, pomidorus stebėkite ypač atidžiai. Būtent todėl pomidorų nepatariama auginti šalia bulvių lauko.
Ar užsikrėtusio augalo vaisius dar galima valgyti?
Aiškiai pažeistų, rudai margų vaisių valgyti nereikėtų. Tačiau iš pažiūros sveikus, dar žalius vaisius nuo pradedančio sirgti augalo galima nuskinti ir nokinti patalpoje – taip juos dažnai pavyksta išgelbėti, kol liga nepasiekė.
Ką daryti su marą persirgusia dirva kitais metais?
Svarbiausia – sėjomaina. Bulvinių šeimos augalus (pomidorus, bulves, baklažanus, paprikas) į tą pačią vietą patariama grąžinti ne dažniau kaip kas trejus metus. Laikotarpį galima sutrumpinti pasėjus sideratus, kurie padeda dirvai greičiau išsivalyti nuo ligos sukėlėjų.
Straipsnyje remiamasi LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto augalų apsaugos specialistės dr. Elenos Survilienės bei sodininkystės praktikų rekomendacijomis. Naudodami augalų apsaugos priemones visada vadovaukitės gamintojo instrukcija.







