Vienas svarbiausių vasaros darbų – laiku nuimti česnakus. Kitaip susproginėja jų lukštai, galvutės suyra, o tai sutrumpina laikymo trukmę.
Česnakai nuimami liepos trečią savaitę, kai kraštiniai laiškai visiškai pagelsta, o vidurinių iš viršaus – vienas trečdalis arba vienas ketvirtadalis. Česnakų subrendimo požymis yra kreivo žiedinio stiebo ištiesinimas ir žiedynų skraistės atsidarymas. Daugelis šiuos stiebus palieka, nors juos patariama nupjauti, kad padidėtų galvučių derlingumas.
Tiesa, svarbu žinoti, jog vasariniai česnakai nuimami rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, o žieminiai – liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.
Česnakai paprastai kasami šakėmis ir džiovinami prieš saulę arba atviroje pastogėje kelias dienas. Geriausia, kai jie pakabinami surišti po 18-20 vienetų.
Šaknelės nupjaunamos, prie galvutės paliekant maždaug 2 cm dydžio. Juos perrenkant, prie galvutės prilipusios žemės labai atidžiai nuvalomos ranka, stengiantis nepažeisti lukštų, nes nuo jų priklauso, ar gerai išsilaikys česnakai.
Svarbu žinoti, jog žieminius česnakus galima laikyti ir su druska. Ant puodo dugno suberkite sluoksnį rupios druskos, ant jos sudėkite sluoksnį išdžiovintų česnakų, vėl užberkite druska ir t.t. Puodą su česnakais laikykite rūsyje.
