Pasauliui ir technologijoms sparčiai žengiant pirmyn, nuo jų neatsilieka ir Lietuvos įmonės – vos prieš metus įsigijusi virtualios realybės (VR) filmavimui skirtą įrangą, kino paslaugas teikianti bendrovė „Litl Baz Pictures“ unikalių patirčių ištroškusiems žiūrovams jau pristatė ir du VR filmus, kurių vienas įtrauktas į šių metų Venecijos kino festivalio programą. Be to, jie neseniai gavo išskirtines teises kurti A. de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ VR adaptaciją, kuris 2026 metais bus pristatyta visame pasaulyje.
VR filmų industrija Lietuvoje
Modernią įrangą – trimatę 360 laipsnių VR kamerą, VR filmų rodymui skirtą technologiją, specialias programas įmonė įsigijo sulaukusi beveik 300 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Naudodamasi priemone „Paskatos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui kurti konkurencingus kultūros produktus“ „Litl Baz Pictures“ kartu su režisieriumi Donatu Ulvydu sukūrė ir virtualios realybės filmą „Aš Lietuva“.
„Džiugu, jog Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių pasiekia investicijos, kurių dėka šalies verslai gali ne tik kurti dar daugiau inovacijų, užtikrinti savo konkurencingumą tiek vietos, tiek tarptautinės vertės grandinėse, tačiau taip pat prisidėti prie kūrybinės ekonomikos stiprinimo bei kurti aukštą pridėtinę vertę generuojančias darbo vietas“, – sako projektą administravusios Inovacijų agentūros Kūrybinių ir tarptautinių investicijų skyriaus srities vadovė Monika Kemežytė-Vaitiekūnienė.
Lietuvių kūrėjams – kino kritikų dėmesys
Ekspertei antrina ir „Litl Baz Pictures“ vadovas Žilvinas Naujokas – jo teigimu, įsigyta įranga sudarė sąlygas užtikrinti efektyvesnę ir našesnę įmonės veiklą, o praėjusiais metais dienos šviesą išvydęs filmas – žiūrovui pristatyti Lietuvos gamtos grožį bei kultūrinį ir istorinį šalies paveldą.
„VR juostoje „Aš Lietuva“ žiūrovas gali nukeliauti nepaprasto grožio Lietuvos giriomis, miškais ir kopomis, jūra, ežerais, upėmis ir upeliais. Skristi virš pilių, piliakalnių, dvarų, vienuolynų, bažnyčių, miestų senamiesčių bei modernios architektūros objektų.
Stengėmės aprėpti kuo daugiau žinomų Lietuvos vietų, naudodami modernią 360 laipsnių „Titan“ VR kamerą, leidžiančią žiūrovui realistiškai patirti paukščio skrydį atsiduriant rodomoje erdvėje. Kitaip tariant, užsidėjęs akinius žmogus gali tiesiogine to žodžio prasme skristi“, – dalijasi Ž. Naujokas.
Neseniai gausybės komplimentų sulaukė ir kitas virtualaus kino erdvėse rodomas trimatis filmas, kuriame atgyja 20 garsaus menininko Algio Kriščiūno paveikslų.
„Žaisti gyvenimą“ – taip vadinasi Ž. Naujoko ir gausios Lietuvos kino ir kompiuterinės animacijos profesionalų komandos kurtas VR filmas, kuris buvo įtrauktas į šių metų prestižinio Venecijos kino festivalio programą.
Kaip teigia specialistas, dalyvauti tokio lygio renginyje ir būti šalia geriausių kino žvaigždžių – didelė garbė.
„Nors filmus Lietuvoje kuriame ne vieną dešimtmetį, tačiau simboliška, kad į Venecijos festivalį mus atvedė būtent inovatyvios technologijos, drąsa eksperimentuoti ir mažos šalies rinkoje kurti naujo tipo kino patirtį“, – sako Ž. Naujokas.
Galimybė sukurti „Mažąjį princą“
„Ne mažiau džiaugiamės ir tuo, kad iš Antuano de Sent Egziuperi palikimą valdančios organizacijos gavome galimybę adaptuoti vieną žymiausių pasaulio literatūros kūrinių – „Mažąjį princą“.
Tai ne tik didelis įvertinimas, bet ir šansas pristatyti Lietuvos kūrėjų darbą globaliai bei parodyti, kad mūsų šalis turi didelį potencialą tarptautinėje kino industrijoje.“
Pasaulinė „Mažojo princo“ premjera planuojama 2026 metais, o kūrėjai siekia sujungti geriausias VR technologijas su kultiniu literatūros kūriniu. Tai bus pirmoji šios knygos adaptacija VR formatu.
Ateityje – plėtra į užsienio rinkas
15-us metus veiklą vykdanti „Litl Baz Pictures“ į VR pasaulį pasinėrė vos prieš keletą metų. Iki tol įmonė užsiėmė kino filmų prodiusavimu ir kūrimu.
„Virtualiai realybei pradėjus plėtotis, mes pradėjome ieškoti būdų, kaip galėtume išnaudoti šią technologiją.
Tad be filmų kūrimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose esame atidarę ir VR kino teatrus, kuriuose juostų peržiūros metu naudojama speciali įranga – VR akiniai, kurie uždengia žiūrovo akis ir ausis, taip sustiprinant visus pojūčius ir padedant dar tikroviškiau persikelti į ekrane vaizduojamą istoriją“, – dalijasi projekto vystytojas ir teigia, kad šiuo metu įmonė ne tik intensyviai dirba prie trečiojo VR filmo kūrimo, bet taip pat koncentruojasi ir į plėtrą užsienio rinkose.
„Ir toliau didiname savo apsukas, populiariname virtualios realybės kiną Lietuvoje ir džiaugiamės, kad tiek čia, tiek ir užsienio šalyse mūsų kuriamos juostos sulaukia vis daugiau susidomėjimo.
Šiuo metu esame susikoncentravę ne tik į naujo filmo kūrimą, bet ir į tarptautinę plėtrą – norime dalyvauti užsienio kino festivaliuose, mugėse bei kituose renginiuose ir po truputį eksportuoti Lietuvoje kuriamus projektus“, – sako Ž. Naujokas.
