Užaugintą sode derlių jau nuskynėme, tad dabar reikia pasirūpinti sodo augalais, kad jie sėkmingai peržiemotų. Žiniomis dalinasi agronomė.
Rudeninis vaismedžių purškimas
Kad vaismedžiai sode ateinančiais metais būtų sveikesni, lapams krintant, medžius reikia nupurkšti 5 proc. karbamido tirpalu. Tokiu tirpalu reikėtų apipurkšti ir pomedžius.
Sode būtina sugrėbti lapus, surinkti nuo žemės ar nuskinti ant vaismedžių likusias vaisių mumijas.
Žiemsprindžiai sode gaudomi klijų juostomis
Ant vaismedžių kamienų uždėkite nešlampančio popieriaus juostas ir aptepkite jas nedžiūstančiais klijais. Juostos prie kamieno prispaudžiamos taip, kad po jomis negalėtų palįsti kenkėjo patelės.
Prieš tai nuo kamienų nukrapštykite sutrūkinėjusią žievę. Paprasčiau gaudymo juostas įsigyti parduotuvėje. Apačioje ir viršuje juosta surišama siūlu ar virvute, kad nepalįstų kenkėjai. Klijų juostas uždėti reikia ir ant kuolų, prie kurių pririšti medeliai, antraip žiemsprindžio patelės kuolu užrėplios iki medžio vainiko.
Kamienų baltinimas
Prieš baltinimą nuo vaismedžio kamieno ir storųjų šakų šepečio pagalba reikia nukrapštyti žievės atplaišas, kerpes, samanas. Valant kamienus ar šakas, svarbu nepažeisti jaunos žievės.
Be to, būtinai po medžiu reikia patiesti plėvelę ar kitą medžiagą. Nuvalytas atplaišas būtina surinkti, nes jose slepiasi kai kurie kenkėjai, kad žiemai jie įsikūrę nepasklistų po sodą orui atšilus. Visa, kas nukrinta, tuojau pat reikia sudeginti.
Vaismedžių kamienus reikia balinti rudenį, kai sausa ir nėra šalnų. Patartina naudoti mišinį medžiams balinti iš specializuotos sodo reikmenų parduotuvės.
Į šį mišinį galima dar įpilti 2 proc. lipalo arba medžio klijų, tam kad geriau laikytųsi ir nutepti juo kamienus. Taip pat balinimui galima naudoti ir specialius vandens emulsinius dažus. Šie dažai su 2 proc. sisteminio fungicido priedu tinka ne tik kamienams baltinti, bet ir žaizdoms gydyti, o taip pat kamienų apsaugai nuo nekrozių.
Kalkės ir emulsiniai dažai (su fungicidu) ne tik sunaikina ligų sukėlėjus ar kenkėjus, bet ir apsaugo vaismedžių kamienus nuo šalčioplaišų, nes balta spalva geriau atspindi saulės spindulius, todėl kamienai ne taip įkaista ir mažiau nukenčia vasario – kovo mėnesiais nuo temperatūros svyravimų.
Mat dienomis saulė įšildo kamienus, o naktį oras atvėsta. Tokie temperatūros svyravimai pakenkia vaismedžių kamienų žievei, ji sutrūkinėja ir atšoka. Pavasarį, kai sprogsta pumpurai, šis darbas tikrai beprasmis.
Apsauga nuo graužikų
Rudenį pasodintų vaismedžių kamienus tuojau pat reikia aprišti nuo kiškių. Paprastai šiam tikslui naudojamas tankus, apie 1 m aukščio, cinkuotas vielos tinklas.
Tinklu medelį reikia apjuosti taip, kad apačioje neliktų tarpo, pro kurį kiškiai galėtų apgraužti kamieną. Tinka ir perforuota sintetinė medžiaga. Ji apsaugo kamienus ir nuo šalčioplaišų. Taip pat kamienus galima aprišti eglišakėmis.
Pelės ir pelėnai didžiausią ir, deja, dažnai nepataisomą žalą padaro jauniems sodams. Šie smulkūs graužikai nugraužia ne tik jauno medelio žievę, bet ir brazdą, o neretai ir šaknis.
Tai pasimato tik nutirpus sniegui, o atšilus žemei medeliai nuvirsta, arba juos galima lengvai išrauti iš žemės. Tokie vaismedžiai žūsta. Apsaugai nuo pelių ar kitų graužikų sode reikia dėti nuodus saugiai, kad apnuodyto jauko nesulestų paukščiai.
Galime graužikus puikiai suvilioti – aukštesnėse sodo vietose dėti nuodus ant žemės po lenta, o paskui uždengti šiaudais. Į šiltą vietelę būtinai jie užsuks. Laikas nuo laiko patikriname ar apsilankė pelės, pakeliame lentą ir pažiūrime ar dar yra nuodų.
Dengimas ir mulčiavimas
Ruošiant augalus žiemai, būtina jautresnius žiemą uždengti juos nuo šalčio ir apsaugoti jų šaknis – mulčiuoti, ypač tuos, kurie yra nepakankamai atsparūs šalčiui, taip pat, atvežti iš šiltųjų kraštų ir tuos, kurie yra pasodinti šiais metais, nes jie dar turi aklimatizuotis.
Paprastai apšąla tie augalai, kurie ilgai auga ir žydi, vėlai numeta lapus. Jauni augalai jautresni už subrendusius, pavėsyje augantys – už saulėtų vietų augalus, o pertręšti (ypač azotinėmis trąšomis) – už tręštus optimaliomis normomis.
Augalų šakos ir kamienai prisitaikę ištverti stiprius šalčius, tačiau jautresnės yra šaknys. Jos labiausiai kenčia kai žiemą mažai sniego, todėl reikia žiemos metu prie augalų šaknų prikaupti daugiau sniego.
Jautriausiai į žiemos šalčius reaguoja braškės, sodinės šilauogės, kaulavaisiai, ypač persikai (su ‘Vangenhaimo vengrinės‘ poskiepiais), trešnės (su ‘Gisela‘ poskiepiais), ir slyvos (su‘Vangenhaimo vengrinės‘ poskiepiais).
Slyvų vaisinės šakutės pašąla esant -23 -28 ºC šalčiui. Antroje žiemos pusėje jautrūs žiediniai pumpurai, o žiemos pabaigoje žiedų butonai ištveria iki -8-9 ºC atšalimus.
Kada reikia dengti?
Uždengti jautrius augalus reikia tik tada, kai oro temperatūra naktį nukrinta žemiau -10 °C. Paprastai tai daroma lapkričio viduryje. Anksčiau dengti augalų nederėtų, nes jie turi šiek tiek užsigrūdinti, priprasti prie žemos temperatūros.
Nakties šalnos jiems nebaisios, augalai nebijo ir nedidelių šalčių (iki -5°C). Dengimas apsaugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo vaismedžių kamienų žievės šalčioplaišų, kurios atsiranda nuo didelių temperatūros skirtumų dienos ir nakties metu, tiesioginių saulės spindulių, o tuo pačiu dengimas saugo sodo augalus ir nuo graužikų.
Aprišalai
Jei jų kamienai bus sveiki, tai ir vaismedžiai geriau žiemos. Kamienui aprišti tiks impregnuotas ar sviestinis popierius, kartonas, panaudoti tapetai, dvigubas – trigubas agroplėvelės sluoksnis, nendrės, medinis skydelis iš siaurų lentučių, eglišakės.
Tačiau taip šildant sodinuką eglišakėmis būtina pririšti prie vieno ar dviejų kuolų, nes medelis gali išgriūti. Aprišus agroplėvele, ant viršaus galima aprišti dar ir eglišakėmis. Popieriumi rišama nuo kamieno apačios į viršų, kad viršutinė vija užeitų ant apatinės vijos (neliktų plyšių).
Apvyniojamos ir smulkios šakelės – jautriausios vienmetės šakelės. Aprišimas popieriumi gerai saugo nuo žvarbaus vėjo gairinimo ir kritulių (šlapdribos, lietaus).
Baltas popierius tuo pačiu tarnaus vietoje vaismedžių kamienų baltinimo (saugos nuo temperatūrų svyravimų ir tiesioginių saulės spindulių).
Kada ir kaip mulčiuoti?
Kai dirva įšąla per 1-2 centimetrus, lepesnius augalus laikas mulčiuoti. Tik nereikia paankstinti, nes kai žemė neįšalusi, augalai gali iššusti ir susirgti arba juos apgraužia pelės ar kiti graužikai.
Kai dirvos paviršiuje bus gruodas, šaknų zonoje reikia užpilti sausų durpių, smulkintos medžio žievės, komposto, perpuvusio mėšlo (šviežiu mėšlu nepatartina mulčiuoti), pjuvenų ar sausų švarių medžių (ne vaismedžių) lapų, paskui apkasti sniegu.
Tiktų ir šiaudai, bet juose gali įsiveisti pelinių graužikų. Prasidėjus šalčiams mulčias supilamas ir apie kamieną. Sluoksnis gali būti iki 15-30 cm storio. Ant mulčio reikia uždėti eglišakių, kad sulaikytų sniegą.
Pavasarį mulčias nuimamas ar prasklaidomas, kad nesiektų kamieno ir nebūtų storesnis negu 10 cm. Mulčiuojant pjuvenomis, pavasarį jas reikia nuimti.
Braškynų priežiūra
Mulčiuotus durpėmis braškynus, esančius vėjų perpučiamoje atviroje vietoje, papildomai reikia dengti nuo žiemos šalčių. Pridengtos eglišakėmis braškės peržiemoja daug geriau.
Šakas dėkite ant mulčio sluoksnio. Braškės besniegę žiemą esant -10 ºC šalčiui pašąla, o kai temperatūra nukrinta -15 ºC žūva. Geriau žiemoja ištvermingos šalčiams braškių veislės.
Šilauogių paruošimas žiemai
Rudenį, pradėjus dirvai šalti, šilauogių krūmus reikia mulčiuoti smulkintomis spygliuočių medžių žievėmis, (drėgnomis) pastovėjusiomis pjuvenomis arba rūgščių žemių mišiniu ar durpėmis.
Mulčiuojama 5-10 cm mulčio sluoksniu, kad prie uogakrūmių stiebų liktų apie 3-5 cm tarpas ir galėtų prieiti oras, kad nepašustų kaklelio žievė. Pradėjus stipriai šalti, apmulčiuojama ir ties kakleliu.
Mulčias sustabdo vėlyvų ūglių dygimą ir sulėtina lapų kritimą rudenį. Tai labai svarbu mažiau šalčiui atsparioms šilauogių veislėms – padedama ištverti šaltas žiemas ir pavasario šalnas, nes augalai turi daugiau laiko aklimatizuotis.
Graikinių riešutmedžių priežiūra
Jauni graikiniai riešutmedžiai kol nedera, gali šiek tiek apšalti, nes būna nesumedėję ūgliai. Pradėję derėti – žiemą šalčiams atsparūs.
Riešutmedžių kamienus, kaip kitų vaismedžių (kad iš pietų pusės neatšoktų žievė), galima iš rudens nubaltinti ir paskui aprišti eglišakėmis. Patartina auginti aklimatizuotus sėjinukus, atsparias šalčiui veisles.
Vynmedžių paruošimas žiemai
Žiemai reikia dengti pirmų – antrų metų vynmedžius ir neatsparias žiemai vynmedžių veisles.
Atsparias šalčiui suaugusių vynmedžių veisles nereikia dengti, pakanka apkaupti žemėmis arba mulčiuoti durpėmis, tačiau po vasaros nusilpusius augalus (dėl minėtų priežasčių) vertėtų pasaugoti ir pridengti.
Vynmedžiai pradedami ruošti žiemai po pirmųjų rudeninių šalnų, nukritus lapams. Norint apsaugoti jų šaknis nuo šalčio, pomedžiai apkaupiami žemėmis, mulčiuojami kompostu, durpėmis, papuvusiais šiaudais, mėšlu.
Mėšlas pavasarį nuimamas. Po pirmųjų didesnių šalnų paprastai ateina šiltesnis ir sausesnis periodas.
Šiuo metu nevisiškai sumedėję ūgliai baigia bręsti. Praėjus maždaug 2 savaitėms, artėjant pirmiesiems šalčiams dengiami vynmedžiai – atrišami nuo špalierų, nugenimi, prilenkiami prie žemės, kad neatsikeltų prismeigiami sulenkta viela ir uždengiami.
Kad vynmedžiai negulėtų ant žemės, po jais paklojama eglišakių ir iš viršaus taip pat uždengiama eglišakėmis.
Paskui dar iš viršaus ant eglišakių uždengiamas „stogelis“ iš polistirolo, polietileno plėvelės arba tam tinka ir medinė dėžė, kuri apsaugo nuo neigiamo atmosferos poveikio (kritulių, vėjo ir kt.) ir prilaiko žemės atiduodama šilumą.
Po eglišakėmis vynmedžiai gerai išsilaiko, nes ten yra oro tarpas, jie nepelyja ir neiššunta pumpurai. Beje, eglišakių nemėgsta pelės.
Arba vietoje eglišakių prilenktus vynmedžius galima apdengti dviguba – triguba agroplėvele, šiaudais, meldais. Paskui dar ir sniegas užkloja minėtus apdangalus.
Senus aukštus, jautrius šalčiui vynmedžius, reikia apkaišyti eglišakėmis, nes nuimti nuo špalierų daug triūso reikalaujantis darbas.
Avietyno priežiūra
Avietės jautrios žiemos šalčiui ir temperatūrų svyravimui antroje žiemos pusėje, pumpurai pašąla esant -30 º C , kai žiemos besniegės gali pašalti jų stiebai, o pašalę stiebai nedera. Jautrios kai kurios stambiauogių aviečių veislės – ‘Glen Ample‘, ‘Camby‘, ‘Willanette‘ ir kt.
Avietes, pavyzdžiui, ‘Willanette‘ su gulsčiais stiebais galima lengvai prilenkti prie žemės ir apdengti eglišakėmis.
Mažiau lanksčiais stiebais ‘Glen Ample‘, po kelis stiebus surišti ir guldyti, paskui apdengti eglišakėmis. Prie eglišakių gerai užsilaiko sniegas. Svarbu pavasarį laiku nuimti uždangalą, kad nesušustų aviečių pumpurai.
Stačius, tvirtus, nelanksčius stiebus turinčias avietes – po kelis stiebus surišti į „šluotas“ ir apdengti šiaudų ar meldų „apsiaustu“. Šis aviečių rūbas apsaugos stiebus nuo šalčio, o stiebai neišlūš nuo sniego gausos.
Prieš stiebų dengimą naudinga avietes mulčiuoti: durpėmis, kompostu, perpuvusiu mėšlu, susmulkinta spygliuočių žieve.
Sodo augalai vazonuose
Jei dar žiemai neparuošėte vazonuose auginamų jautresnių žiemai augalų, pradėjus šalti žemei, pats laikas tai padaryti. Iš rudens įsigytus vazonuose ir nepasodintus sode, pavyzdžiui, persikus, abrikosus, trešnes, per vasarą lauke konteineriuose auginamas rožes, kamieninius serbentus, agrastus ir kt., su vazonais suguldome ant pašalusios žemės, prieš tai patiesus eglišakių.
Į pasiruoštus iš plastikinių butelių vamzdelius, pridedame nuodų graužikams. Ant suguldytų augalų užklojame agroplėvelę (kad būtų švarūs), ant viršaus dedame 20 cm storio sausų lapų sluoksnį ir ant viršaus apdengiame dar kartą agroplėvele. Suguldytus augalus iš šonų apšildome maišais su lapais.
