Atsainus požiūris į namų apsaugą – ir vos per keletą minučių įprastas gyvenimas gali būti sujauktas, o skaičiuojant materialinius nuostolius belieka apgailestauti. Saugos specialistai sako, kad net elementariausios prevencinės priemonės gerokai sumažina vagysčių iš būstų skaičių, o modernesnės, ir ypač, kompleksiškai taikomos saugos priemonės gali apsaugoti ir nuo vagysčių, kurios kruopščiai suplanuotos iš anksto.
„Nors per pirmus penkis 2013 m. mėnesius užregistruota 1 307 vagystės, įsibraunant į gyvenamą patalpą, o tai yra 12,6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad dažnėja didesnės vertės turto vagystės, kurios vykdomos pagal iš anksto paruoštus planus, kvalifikuotai pasirengusių asmenų“, – vagysčių statistiką komentavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Kad vagys darosi vis apsukresni, sakė ir didžiausios šalyje saugumo bendrovės „G4S Lietuva“ Saugos sprendimų departamento vadovas Vidas Kšanas: „Be jau įprastų, spontaniškų vagysčių, kai aukos pasirenkamos atsitiktinai pastebėjus mažiau apsaugotas duris ar langus, vagys įsigudrina savo aukas stebėti ilgesnį laiką, įsidėmėti jų elgesio įpročius ir tvarkaraštį ir suplanuoti filmuose matytas vagystes primenančius įsilaužimus su modernia technika.“
Policijos duomenimis, įsilaužėliai pirmiausia čiumpa grynuosius pinigus, juvelyrinius dirbinius, banko korteles. „Iš būstų vagiami ir dokumentai, kurie vėliau gali būti naudojami sukčiavimui. Taip pat dažnai išnešami brangesni smulkūs daiktai: nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, fotoaparatai, – pasakojo R. Matonis. – Pasitaiko atvejų, kai vagys apšvarina visą būstą: nuo brangios aparatūros iki patalynės, indų ir drabužių. Grobiamas ir alkoholis, vagišiai grobia ir maisto produktus, kartais nesibodi „pasivaišinti“ net ir nusikaltimo vietoje.“
Pasak saugumo specialistų, yra nemažai apsaugos priemonių, galinčių užkirsti kelią ne tik spontaniškoms, bet ir puikiai apgalvotoms vagystėms. Ypač veiksmingi kompleksiniai sprendimai, kai taikomos kelios saugos priemonės.
R. Matonis ragino palaikyti gerus santykius su kaimynais, pasirūpinti kokybiškais durų užraktais, balkonų įstiklinimu: „Duris būtina užrakinti visais užraktais, net jei išeinate trumpam ar esate namuose. Uždarykite ir langus, praverstų ir įsistiklinti balkonus. Išvykdami ilgesniam laikui, susitarkite su patikimais kaimynais, kad jums nesant jie pasaugotų jūsų namus.“
Vagių darbą palengvina tai, kad žmonės, nusprendę vertingus daiktus ar dokumentus laikyti namuose, nesugeba iki galo pasirūpinti materialinių vertybių saugumu. „Savo darbo praktikoje pastebėjome, kad nemažai vagysčių įvyksta dėl to, kad žmonės, net ir turėdami namuose įrengtą signalizaciją, išeidami į parduotuvę, į darbą ar išvažiuodami savaitgaliui, signalizacijos neįjungia. Įgudusiems vagišiams užtenka vos kelių minučių apšvarinti būstą“, – perspėjo V. Kšanas.
Jis patarė namuose apskirtai nelaikyti didelių grynųjų pinigų sumų, vertingų papuošalų ar itin brangių meno vertybių ir priminė, kad jei visgi nusprendėte turtą laikyti namų seife, būtina pasirūpinti tinkamu jo sumontavimu, niekam jokia forma neatskleisti jo užrakto kodo. Pasak V. Kšano, vagys sugeba ištempti ir labai sunkius seifus, todėl juos įtvirtinti reikia ypač patikimai: „Esame sulaikę du vagišius, kurie sugebėjo net 600 kg sveriantį nepritvirtintą seifą išmesti pro langą. Tokios istorijos rodo, kad vien seifo svoriu pasikliauti negalima.“
„Tokį darbą būtina patikėti kompetentingiems specialistams. Jie seifą kokybiškai pritvirtins prie sienos – net ir baldiniai seifai turi būti priveržti prie sienos ar grindų. Seifą įrengus gilesnėje nišoje, jį ištraukti ar išlaužti bus dar sunkiau“, – sakė V. Kšanas. Jis patarė seifą rakinti ne vien raktu, bet ir elektrine-motorine spyna arba raktu ir kodine spyna.
