Ratus ruošk žiemą, o maisto atsargas – vasarą. Taip būtų galima perfrazuoti garsią lietuvių liaudies patarlę. Ir iš tiesų, vasarą, kuomet soduose gausu įvairiausių vaisių, būtų nuodėmė nebandyti jų išsaugoti žiemai.
Vaisius galima džiovinti, šaldyti, iš jų virti uogienes. Taip paruošti vaisiai ir uogos žiemos metu tikrai primins visus vasarą patirtus nuotykius ir sušildys šaltais vakarais.
Šaldymas išsaugo daugiausiai vitaminų
Vaisius patariama šaldyti ne mažesniame nei 18 laipsnių šaltyje, šaldiklyje. Kuo greičiau jie bus atšaldyti, tuo produktai bus skanesni. Taip juose išsilaikys ir daugiau vitaminų.
Šaldymui skirtus vaisius ir uogas pirmiausia reikia nuplauti ir labai kruopščiai nusausinti. Po to vienu sluoksniu suberti ant padėkliukų ir įdėti į šaldiklį. Jiems visiškai sušalus, geriausia perpilti į hermetiškai uždaromus indelius arba polietileno maišelius. Atšildyti vaisiai būna ne tokios konsistencijos kaip švieži, tačiau tinka desertams ar padažams.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kada geriausia laistyti orchidėjas?
Atsargiai! 7 pavojingos sodo gėlės
Uogas bei vaisius šalima šaldyti cukruje, sirupe arba sausai.
Šaldytus vaisius, uogas, daržoves galima laikyti suvyniotus į politileninę ar aliuminio foliją. Jai nekenkia drėgmė, ji nelaidi orui, nepraleidžia kvapų.
Braškių šaldymas:
Nuskinkite braškių lapelius, uogas nuplaukite, nuvarvinkite ir leiskite nudžiūti. Išdėliokite vieną šalia kitos ant padėklo, pabarstykite cukrumi ir dėkite į šaldiklį, kad uogos sustingtų. Vėliau braškes sudėkite į maišelius ir šaldiklyje laikykite iki žiemos.
Džiovinimas – ilgas, bet malonus procesas
Prieš džiovinant vaisius reikia tinkamai paruošti. Jei tai obuoliai, kriaušės ar slyvos juos reikia nulupti, išimti sėklas, supjaustyti.
Karštą vasaros dieną vaisius galima džiovinti ir lauke. Tiesa, prieš tai juos reikėtų uždengti specialiais tinkleliais, kurie neprileistų parazitų, tačiau leistų vaisiams „kvėpuoti“. Yra ir specialių džiovyklių, kurios turi kaitinimo funkciją, tad ją galima naudoti ir namuose. Senovėje vaisius džiovindavo ant palangės ar krosnies, uždengę marlėmis.
Tačiau bene populiariausias dabartinis vaisių džiovinimo būdas – orkaitėje. Jos skardą reikėtų iškloti kepimo popieriumi, vienu sluoksniu, lygiai išdėlioti vaisus. Orkaitė turėtų būti įkaitinta iki maždaug 100 laipsnių. Jos dureles geriau palikti šiek tiek praviras, taip geriau išeis garai. Vaisius tokiu būdu reikėtų džiovinti bent 5 valandas.
Džiovintus vaisius geriausia laikyti medžiaginiuose maišeliuose arba stiklainiuose. Svarbiausia, kad jie būtų tinkamai uždaryti, kitaip į vidų gali patekti drėgmė, įvairūs parazitai.
Džiovinti obuoliai:
Obuolius perpjaukite į keturias dalis, išimkite sėklalizdžius. Supjaustykite ketvirčius plonomis skiltelėmis. Orkaitėje ar ant krosnies patieskite pergamentinio popieriaus ir sudėkite skilteles, kad visos galėtų džiūti. Jei obuolius džiovinsite ant krosnies – nepamirškite jos pakūrenti nors 1 kart į dieną. Jei obuolius džiovinsite orkaitėje – dureles būtinai praverkite. Obuoliai gali džiūti ir apie parą, dvi. Temperatūra turi būti minimali, obuoliai negali sukepti. Išdžiūvusius obuolius laikykite medžiaginiame maiše, sausoje vietoje.
Uogienės – vasaros skonis stiklainyje
Uogienė – saldus patiekalas, paruošiamas verdant įvairias uogas ir vaisius. Dėl saldumo verdant dedamas cukrus, nors senovėje dažniausia naudodavo medų. Verdant daugumą uogų ir vaisių išsiskiria pektinas, kuris veikia kaip tirštiklis. Dabar parduotuvėse parduodama įvairiausių tirštiklių, kurių sudėtyje jo yra.
Jei uogienė verdama ilgai, kol visos uogos sutiš gaunant vientisą masę. Galima neilgai virti uogas ir vaisius užpilti cukraus sirupu – tokiu atveju uogos lieka sveikos, o uogienė būna skaidresnė. Uogienė gali būti ir nevirta – uogos gerai ištrinamos cukrumi ir steriliuose induose laikomos šaldytuve. Tokiose uogienėse būna daugiau vitaminų.
Tiesa, reikėtų vengti persirpusių uogų ir vaisių, jos greitai suverda, todėl uogienėms netinka.
Uogienės verdamos sirupe, kuris gaminamas iš vandens ir cukraus arba sulčių ir cukraus. Skystis (vanduo, sultys) supilamas j platų puodą arba dubenį, pašildomas iki užvirimo ir į jį pamažu nuolat maišant beriamas cukrus. Sirupui verdant, nugraibomos putos ir kiti į paviršių iškilę nešvarumai. Į verdantį sirupą beriamos paruoštos (švarios, sausos, perrinktos) uogos ar vaisiai. Uogienė verdama ant silpnos ugnies, kad sirupas vienodai įsigertų į vaisių ar uogų ląsteles. Tada uogienė bus graži, uogos nesubliuškusios ir nedeformuotos.
Išvirusios uogos yra pasinėrusios į sirupą ir jame pasiskirsčiusios vienodai, jos būna permatomos, blizgančios, išgriebtos iš sirupo raukšlėjasi. Sirupas yra skaidrus, tirštas.
Aviečių uogienė:
Supilkite avietes į puodą su storu dugnu, suberkite cukrų ir išspauskite citrinos sultis. Virkite neuždengus apie 3 valandas ant mažos ugnies. Praėjus maždaug pusei virimo laiko uogienę reikia pertrinti. Išvirtą uogienę supilstykite į sterilizuotus stiklainius ir užsukite.
