Medžiai auga, bet kieme trūksta pavėsio, o po lietaus telkšo vanduo? Profesorė paaiškino, į ką atkreipti dėmesį planuojant žaliąją erdvę.
želdynų dizainas
Nuo A iki Z
Veja lenda į gėlyną, o mulčias ir dekoratyviniai akmenukai nuolat atsiduria ant žolės? Želdinimo specialistė Dovilė Ivanauskienė paaiškina, kaip tvarkingai atskirti skirtingas kiemo zonas ir kuris sprendimas praktiškiausias.
Kaip suplanuoti sodą, kuris geriau prisitaikytų prie sausrų, liūčių ir besikeičiančių oro sąlygų? Želdynų dizainerė Indrė Aleliūnaitė-Kulbokė išskiria keturis sprendimus, nuo kurių verta pradėti.
Ilgą laiką modernaus sodo idealu buvo laikoma trumpai nupjauta veja, keli taisyklingai išdėstyti dekoratyviniai augalai ir aiškios, beveik tuščios erdvės. Tačiau 2026 metais ši tvarkingo minimalizmo kryptis pamažu traukiasi. Ją keičia žaliasis maksimalizmas – vešlus, daugiasluoksnis ir gyvybės pilnas sodas, kuriame augalų nebandoma sumažinti iki kelių kruopščiai atrinktų rūšių.
Šiltą vasaros rytą išeinate į terasą su puodeliu kavos, tačiau vietoje ramybės jaučiate smingantį kaimyno žvilgsnį? Tai klasikinis lietuviško priemiesčio ar sodų bendrijos skaudulys, kai neapgalvotas kiemo privatumas trukdo pilnavertiškai atsipalaiduoti savo erdvėje.
Visi esame tai patyrę: pamatome nuostabiai žydintį augalą, parsivežame jį namo, pasodiname laisvame plote ir... stebuklas neįvyksta. Priešingai – ilgainiui svajonių kiemas, turėjęs tapti ramybės oaze, virsta nuolatiniu galvos skausmu ir varginančia prievole. Kodėl taip nutinka? Mano Namai kalbinta patyrusi želdynų dizainerė atvirai dalinasi ne tik profesinėmis įžvalgomis, bet ir asmenine patirtimi.
Medžiai ir krūmai nusidažo ugniniais atspalviais, ore atsiranda visai kitoks kvapas, o lėtėjantis gamtos ritmas tarsi pristabdo ir mus pačius. Daugelis šį metų laiką vadina sodo pabaiga ir palengva padeda įrankius į šalį. Vis dėlto būtent dabar priimami sprendimai dažnai nulemia, kokį pavasarį ir vasarą pasitiksime po kelių mėnesių.
Pastaruosius kelerius metus soduose ir gėlynuose karaliavo laukinės pievos, natūralistiniai želdynai ir mintis, kad grožis slypi lengvame chaose. Kuo laisviau, kuo mažiau simetrijos, kuo daugiau „kaip gamtoje“ – tuo moderniau. Tačiau daliai žmonių toks vaizdas ilgainiui ima atrodyti ne romantiškas, o netvarkingas. Ypač mažuose kiemuose, prie terasų ar naujos statybos namų, kur norisi ne pievos efekto, o tvarkos, aiškumo ir estetikos.
Kai kraštovaizdžio ir želdynų dizainerė Rolanda Adomavičienė pradėjo kurti kiemą Panevėžyje, šeimininkė turėjo vieną aiškų prašymą: jokių gėlių. Ji bijojo, kad jų priežiūra bus per sudėtinga. Praėjus ketveriems metams, šis kiemas – vienas gražiausių rudenį: siūbuoja miskantai ir viksvos, keičia spalvas medlievos, o visam gėlynui užtenka lengvo tvarkymo pavasarį ir pasiruošimo žiemai rudenį.
Įsivaizduokite situaciją: lankotės tobulai sutvarkytame, prabanga alsuojančiame sklype, kuriame žaliuoja ir žydi išskirtiniai augalai, tačiau jame... tiesiog nesinori būti. Tuo tarpu kitoje, iš pažiūros paprastoje, sodyboje laikas tarsi sustoja ir apima visiška ramybė. Kodėl taip nutinka? Pasirodo, daug dažnesnė problema, nei atrodo.
Šiuolaikinis tempas mus sekina, todėl savo namų kieme vis dažniau ieškome ne tik gražios vejos, bet ir psichologinio prieglobsčio. Daugelis svajoja apie asmeninę ramybės oazę, tačiau susiduria su klaidingu įsitikinimu: norint harmonijos sode, būtina iškasti didžiulį, brangiai kainuojantį tvenkinį.
