Rudenį sodas jau parodo beveik visas savo silpnąsias vietas. Po karštų savaičių matyti, kur augalams nuolat trūksta drėgmės, po stipresnių liūčių – kur užsilaiko vanduo, o saulėčiausiose kiemo vietose tampa aišku, kiek daug gali reikšti medžių kuriamas pavėsis.
Todėl vasaros pabaiga – geras metas ne tik grožėtis tuo, kas užaugo, bet ir įvertinti, ar sodas iš tiesų pasiruošęs vis dažnesniems orų kraštutinumams. Mano Namai mėnesio viešnia, želdynų dizainerė Indrė Aleliūnaitė-Kulbokė pabrėžia: atsparus sodas prasideda ne nuo ilgų augalų sąrašų, o nuo gerai apgalvotų sprendimų.
Mano Namai mėnesio viešnia, želdynų dizainerė Indrė Aleliūnaitė-Kulbokė / Asmeninio albumo nuotr.
Dar visai neseniai planuodami želdynus daugiausia galvojome apie tai, kaip augalus apsaugoti nuo žiemos šalčių. Šiandien iššūkių spektras gerokai platesnis – ilgesnes sausras vis dažniau keičia trumpos, bet itin gausios liūtys. Todėl šiuolaikinis želdynų projektavimas neapsiriboja vien tinkamų augalų parinkimu. Geras projektas turi būti atsparus kraštutinumams – gebėti išlaikyti drėgmę, kai jos trūksta, ir saugiai susidoroti su vandens pertekliumi, kai jo iškrenta per daug.
Būtent vasaros pabaigoje lengviausia pamatyti, kurie sprendimai sode pasiteisino, o kuriuos prieš kitą sezoną verta permąstyti.
Rudenį tai matyti ypač gerai: kur sode trūksta vandens, o kur jo per daug
Planuojant naują sodą natūralu galvoti apie medžius, krūmus, gėlynus ir jų spalvas. Tačiau I. Aleliūnaitė-Kulbokė siūlo pradėti nuo kur kas fundamentalesnio dalyko – vandens judėjimo.
Pirmiausia verta įvertinti, kaip sklype juda vanduo – ar jį galima surinkti, sulėtinti ir panaudoti, o ne kuo greičiau nukreipti į lietaus nuotekų sistemą.
Šis požiūris keičia pačią sodo planavimo logiką. Lietaus vanduo tampa ne problema, kurios reikia kuo greičiau atsikratyti, bet ištekliumi, kurį galima išsaugoti tam laikui, kai augalams jo labiausiai reikės.
Todėl prieš galvojant, ką sodinti, verta stebėti savo sklypą. Kur po lietaus vanduo susikaupia? Kur greitai nuteka? Kur žemė išlieka drėgnesnė, o kurios vietos išdžiūsta greičiausiai?
Būtent nuo tokių stebėjimų gali prasidėti kur kas tvaresnis viso sodo planas.
Lietaus vanduo neturėtų tiesiog dingti
Vienas paprasčiausių būdų pradėti – lietaus vandens surinkimas.
Vienas paprasčiausių sprendimų – lietaus vandens surinkimo talpos.
„Jos gali būti estetiškai integruotos į aplinką ir naudojamos ne tik daržui ar šiltnamiui, bet ir dekoratyvinių želdinių laistymui.“
Tai svarbi detalė: vandens talpa nebūtinai turi atrodyti kaip svetimkūnis gražiai sutvarkytame kieme. Apgalvotai parinkta jos vieta ir išvaizda leidžia šį praktišką elementą įtraukti į bendrą sodo kompoziciją.
Atsparus sodas: lietaus vandens surinkimas / manonamai.lt
Surinktas vanduo taip pat nebūtinai skirtas tik daržovėms. Juo galima laistyti gėlynus, krūmus ir kitus dekoratyvinius želdinius.
Taip vanduo, kuris kitu atveju tiesiog pasišalintų iš sklypo, tampa atsarga sausesniam laikotarpiui.
Laistymo sistema – ne tik patogumui
Jeigu yra galimybė, želdynų dizainerė rekomenduoja pagalvoti ir apie laistymo sistemą. Tačiau jos nauda – ne vien tai, kad sodo šeimininkui nebereikia kiekvieną vakarą vaikščioti su laistymo žarna.
„Jei yra galimybė, verta įsirengti ir laistymo sistemą – tinkamai suprojektuota ji ne tik padeda augalams lengviau ištverti sausrą, bet ir taupiai naudoja sukauptą vandenį.“
Esminiai žodžiai čia – „tinkamai suprojektuota“.
Atsparus sodas nėra tas, kuriame vanduo naudojamas kuo gausiau. Priešingai – tikslas yra panaudoti jį ten, kur jo iš tiesų reikia, ir tuomet, kai augalams jo reikia labiausiai.
Todėl lietaus vandens surinkimas ir apgalvotas laistymas gali veikti kaip viena sistema: vanduo surenkamas tada, kai jo yra daug, ir panaudojamas tada, kai jo trūksta.
Medžiai sode tampa vis svarbesni
Dar vienas elementas, kurio reikšmę, anot želdynų dizainerės, kartais nuvertiname, yra medžiai.
Sode juos dažnai renkamės dėl formos, lapijos, žydėjimo ar kaip kompozicijos akcentą. Tačiau jų funkcija gerokai platesnė.
Ne mažiau svarbūs ir medžiai. Dažnai juos vertiname kaip dekoratyvų akcentą, tačiau ateityje jų reikšmė tik didės.
Kodėl?
Medžio laja ne tik keičia viso kiemo vaizdą. Jos kuriamas pavėsis tiesiogiai veikia aplink esančias sąlygas.
„Medžių kuriamas pavėsis mažina dirvos įkaitimą, padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, gerina mikroklimatą ir kuria komfortiškesnę aplinką tiek augalams, tiek žmonėms.“
Vertingas pavėsis sode / Asmeninio albumo nuotr.
Tai reiškia, kad planuojant sodą verta galvoti ne tik apie tai, kaip medis atrodys pasodintas šiandien. Svarbu įsivaizduoti ir tai, kokią funkciją jis atliks po kelių ar keliolikos metų, kai užaugs ir sukurs didesnę pavėsio zoną.
Šis principas ypač gerai parodo, kuo ilgalaikis sodo projektavimas skiriasi nuo paprasčiausio augalų susodinimo.
Automatinė laistymo sistema visai nebūtina
Atsparus sodas nebūtinai reiškia sudėtingą ar brangią infrastruktūrą. Net jei automatinės laistymo sistemos įrengti neplanuojama, daug galima padaryti vien tinkamai parenkant augalams vietą.
Čia svarbus tampa augalų grupavimo pagal poreikius principas.
„Net ir neplanuojant automatinės laistymo sistemos galima sukurti atsparų želdyną. Tam svarbu augalus grupuoti pagal jų poreikius – vienoje vietoje sodinti sausrą mėgstančius, kitoje – daugiau drėgmės reikalaujančius augalus.“
Tai paprasta, tačiau labai svarbi taisyklė.
Jeigu viename gėlyne chaotiškai atsiduria visiškai skirtingų poreikių augalai, jų priežiūra tampa sudėtingesnė.
Vieniems vandens gali reikėti daugiau, kitiems – mažiau.
Kai panašius poreikius turintys augalai auga greta, želdyną tampa paprasčiau prižiūrėti kaip visumą.
„Tokie želdiniai lengviau prisitaiko prie besikeičiančių oro sąlygų ir reikalauja mažiau papildomos priežiūros.“
Todėl prieš renkantis augalus verta klausti ne vien: „Ar jis gražus?“, bet ir: „Kokių sąlygų jam reikia ir šalia kokių augalų jam bus geriausia?“
Kaip sukurti atsparų sodą: 4 svarbiausi sprendimai
Sprendimas
Kodėl jis svarbus
Ką verta įvertinti
Vandens judėjimas sklype
Leidžia lietaus vandenį ne tik pašalinti, bet ir surinkti, sulėtinti bei panaudoti
Kur vanduo kaupiasi, kur nuteka ir kur jo labiausiai reikia
Lietaus vandens surinkimas ir laistymas
Padeda sukauptą vandenį panaudoti sausros metu
Talpų vietą, jų integravimą į aplinką ir laistymo poreikius
Medžiai ir jų kuriamas pavėsis
Mažina dirvos įkaitimą, padeda išlaikyti drėgmę ir gerina mikroklimatą
Kaip medis atrodys ir kokią funkciją atliks užaugęs
Augalų grupavimas pagal poreikius
Mažina papildomos priežiūros poreikį ir padeda želdiniams lengviau prisitaikyti
Kur sodinti sausrą mėgstančius, o kur daugiau drėgmės reikalaujančius augalus
Atsparumas slypi ne viename „stebuklingame“ augale
Norint sukurti tvaresnį sodą, gali kilti pagunda ieškoti konkretaus sąrašo: dešimties sausrai atsparių augalų, penkių geriausių medžių ar vienos idealios veislės.
Tačiau I. Aleliūnaitės-Kulbokės mintis kitokia.
Sodo atsparumą lemia ne vienas augalas, o visa tarpusavyje veikianti sistema.
Vanduo surenkamas ir panaudojamas, medžiai kuria pavėsį, augalai sodinami atsižvelgiant į jų poreikius, o visas sklypas planuojamas galvojant ne apie vieną sezoną.
Tai kartu reiškia ir mažiau nuolatinės kovos su savo sodu.
Norint priimti teisingus sprendimus, reikia įvertinti bent dešimt skirtingų sklypo veiksnių ir matyti bendrą vaizdą. Be abejo, augalai yra gyvi organizmai, todėl kartais net ir idealiai parinktos sąlygos negarantuoja, kad kiekvienas jų sėkmingai prigis. Vis dėlto gerai apgalvoti sprendimai ženkliai padidina sėkmės tikimybę.
„Gerai suprojektuotas sodas nėra tas, kuriam kasmet tenka ieškoti naujų sprendimų. Geras sodas prisitaiko prie pokyčių, o jo šeimininkai gali daugiau laiko skirti mėgavimuisi, o ne nuolatinei kovai su gamta“,– sako Indrė.
Jaukus ir atsparus sodas ir kiemas / Shutterstock
Ši mintis turbūt geriausiai apibendrina skirtumą tarp dekoratyvaus sodo ir iš tiesų apgalvoto sodo.
Gražūs jie gali būti abu. Tačiau gerai suplanuotas sodas turėtų kartu palengvinti ir žmogaus kasdienybę.
Augalus neretai renkamės pagal tai, ką pamatome žydint medelyne, gražioje nuotraukoje ar kitame sode. Natūralu norėti greito rezultato.
Tačiau kuriant ilgalaikę aplinką, perspektyvą verta keisti.
Kaip sako Indrė, šiandien sodą turėtume vertinti ne vien pagal tai, kaip jis atrodys kitą sezoną.
„Anksčiau sodą kūrėme pagal tai, kas gražu šiandien. Šiandien jį kuriame taip, kad jis išliktų gyvybingas, funkcionalus ir džiugintų ne tik kitą pavasarį, bet ir po dešimties ar penkiolikos metų.“
Tai reiškia galvoti apie užaugsiančių medžių pavėsį, augalų poreikius, vandens kelią ir tai, kiek priežiūros sodas reikalaus ateityje.
Galiausiai atsparus sodas nėra sodas, kuriame gamta visiškai kontroliuojama. Tai aplinka, kurioje su gamtos pokyčiais ne nuolat kovojama, o iš anksto mokomasi prie jų prisitaikyti.
Ir būtent todėl pirmasis žingsnis kuriant tokį kiemą – ne augalų pirkinių sąrašas. Pirmiausia reikia gero plano. Todėl rugpjūtis – ne tik metas mėgautis subrendusiu sodu. Tai ir gera proga pasižymėti, ką rudenį ar prieš kitą sezoną verta pakeisti.
Ką sode galima padaryti jau dabar?
Rudenį nebūtina imtis didelių pertvarkymų – daug svarbiau stebėti sodą ir atlikti kelis paprastus darbus. Po lietaus pasižiūrėkite, kur kaupiasi vanduo, o kurios vietos išdžiūsta greičiausiai. Sausesnes zonas galima papildomai mulčiuoti, kad dirva ilgiau išlaikytų drėgmę, o lietaus vandenį – pradėti kaupti laistymui.
Taip pat verta pasižymėti augalus, kurie nuolat skursta ar reikalauja daug priežiūros, ir įvertinti, ar jiems parinkta tinkama vieta. Jei sode trūksta pavėsio, rugpjūtis tinkamas metas suplanuoti, kur rudenį ar kitą sezoną galėtų atsirasti medis ar didesnis krūmas.
Net keli tokie stebėjimai dabar gali padėti išvengti skubotų sprendimų pavasarį ir kurti sodą, kuris ateityje reikalaus mažiau priežiūros.
D.U.K.: atsparus sodas
Nuo ko pradėti planuoti atsparų sodą?
Pirmiausia želdynų dizainerė rekomenduoja įvertinti vandens judėjimą sklype: kur jis kaupiasi, kur nuteka ir kaip lietaus vandenį būtų galima surinkti, sulėtinti bei panaudoti. Tik po tokių stebėjimų verta galvoti apie konkrečius augalus, gėlynus ar dekoratyvinius sprendimus.
Koks turėtų būti gerai suprojektuotas sodas?
Pasak I. Aleliūnaitės-Kulbokės, geras sodas turėtų prisitaikyti prie pokyčių ir nereikalauti kasmet ieškoti vis naujų sprendimų. Tikslas – kad jis išliktų gyvybingas, funkcionalus ir džiugintų daugelį metų.
Kaip dirvožemis padeda sodui lengviau ištverti sausrą ir liūtis?
Sveikas, purios struktūros dirvožemis geriau sugeria lietaus vandenį ir ilgiau išlaiko drėgmę sausros metu. Tam padeda kompostas, organinės medžiagos ir mulčias, kuris saugo žemę nuo perkaitimo, išdžiūvimo bei stipraus lietaus sukietinamo paviršiaus.
Ar atspariame sode verta mažinti vejos plotą?
Dažnai taip, nes dideli vejos plotai per karščius reikalauja daug vandens ir nuolatinės priežiūros. Dalį vejos galima pakeisti žydinčiomis pievos zonomis, žemaūgiais augalais ar platesniais želdynais, kurie geriau saugo drėgmę ir kuria gyvesnę aplinką vabzdžiams.
Kaip padėti naujai pasodintiems augalams pirmuosius metus?
Net ir atsparūs augalai pirmaisiais metais dar neturi stiprios šaknų sistemos, todėl jiems reikia daugiau dėmesio. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, o šaknys formuotųsi ne tik paviršiuje.
