Įsibėgėjus rudeniui daugelis žmonių pradeda dažniau sloguoti, kosėti ir galvoja, jog tai tik eilinis peršalimas. Tačiau kasmet Lietuvoje šimtai tūkstančių žmonių suserga gripu – vien praėjusią žiemą šalyje užfiksuota daugiau kaip 127 tūkst. susirgimų gripu ir net 75 mirties atvejai nuo šios klastingos ligos. Sunku numatyti kokio intensyvumo gripo sezono laukiama, tad kasmet būtina pasiskiepyti, perspėja sveikatos priežiūros specialistai.
peršalimas
Atsitiktinis
Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti.
Tikriausiai ne kartą girdėjote griežtą mamos ar močiutės perspėjimą: „užsidėk kepurę, nes susirgsi meningitu“ arba „neik į lauką, ten šalta – pasigausi slogą“. Žiema ir ligos mūsų sąmonėje yra taip stipriai susijusios, kad dažnai net nekvestionuojame šių tiesų.
Kai žiemą nosis niežti, čiaudulys nesibaigia, o nosies išskyros nepraeina kelias savaites, daugelis įtaria peršalimą. Tačiau tai gali būti visai ne viruso, o alergijos pasekmė. Specialistai pastebi, kad šaltuoju metu vis daugiau žmonių kenčia nuo alerginės slogos, kurią sukelia patalpose tvyrantys alergenai – dulkių erkutės, pelėsiai ar gyvūnų pleiskanos.
Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių. Taigi, kaip atskirti ir gydyti gripą, peršalimą ir COVID - 19?
Pakilusią kūno temperatūrą esame patyrę beveik visi – tai dažnas peršalimo ar infekcinių ligų simptomas. Vos tik termometras parodo aukštesnius skaičius, daugelis skuba ieškoti vaistų namų vaistinėlėje. Vaistininkai paaiškina kada temperatūrą iš tiesų verta mažinti ir kokius preparatus tam rinktis.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų peršalimo ligos – nemažas galvos skausmas dirbantiems tėvams. Be to, kad šaltuoju sezonu siaučiantys virusai išvargina vaikus, atžalų susirgimai sujaukia ir tėvų kasdienę bei darbinę rutiną, versdami juos imti nedarbingumo pažymėjimus bei skirti mažiau laiko darbinėms užduotims. Kaip į ligų liūną įklimpusiems tėvams emociškai nepalūžti ir palengvinti nuolat sergančių vaikų rutiną, patarimais dalijasi specialistės.
Žiema iš Lietuvos trauktis dar nežada, o aplinkui girdint kosulį ir čiaudulį, daugelis ieško paprastų, natūralių būdų apsaugoti organizmą. Vienas seniausių ir prieinamiausių sprendimų – garuojantis puodelis gėrimo. Tačiau ar žinojote, kad net geriausia arbata nuo peršalimo gali prarasti visas savo gydomąsias savybes, jei ją paruošite netinkamai?
Šaltuoju metų laiku kosulys tampa tokiu dažnu palydovu, kad daugelis į jį tiesiog numoja ranka. Nors dažniausiai tai tėra apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus, medikai pastebi pavojingą tendenciją: žmonės delsia kreiptis pagalbos, kol simptomai tampa kritiniai.
Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti?
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones.














